VILNIAUS UNIVERSITETO BOTANIKOS SODAS ir VŠĮ „GRUNTO VALYMO TECHNOLOGIJOS“
PROJEKTAS „AUGALŲ GEBANČIŲ SKATINTI SAVAIMINIUS DIRVOŽEMIO SAVIVALOS PROCESUS EKSPOZICIJŲ ĮRENGIMAS“
Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose 2011 m. rudenį pradėti ekspozicijų, skirtų supažindinti sodo lankytojus su augalais gebančiais skatinti savaiminius dirvožemio savivalos procesus, įrengimo darbai. Tokių ekspozicijų įrengimo iniciatorė ir idėjos autorė - VšĮ „Grunto valymo technologijos“. Projektas įgyvendinamas VšĮ „Grunto valymo technologijos“ bei Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Vilniaus universiteto Botanikos sodas šioms ekspozicijoms įrengti skyrė žemės plotą, parengė jo sutvarkymo projektą, pasodino jame ir prižiūri eksponuojamus augalus bei platina su ekspozicija susijusią informaciją.
.jpg)
1 pav. Pirmosios ekspozicijos vieta prieš sodinant augalus (2011 m.)
Dirvožemio tarša šiuo metu viena iš aktualiausių gamtonaudos problemų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Aplinkos kokybės palaikymas yra vienas iš svarbių šiandienos gamtosauginių, socialinių ir ekonominių rūpesčių, kurie iki šiol neturi universalaus sprendimo. Fitoremediacija – naujai atsirandanti ir daug žadanti technologija nestipriai užterštiems dirvožemiams valyti naudojant augalus. Augalai yra mediatoriai tarp dirvožemyje esančių nejudrių teršalų ir gamtoje vykstančių gyvybinių ciklų. Kai kurie iš jų ypač tinkami siekiant paspartinti natūralius dirvožemio apsivalymo procesus. Pavyzdžiui, siekiant dirvožemį apvalyti nuo toksinių medžiagų (sunkiųjų metalų, pesticidų, naftos bei jos produktų ir t.t.), geriausiai tinka daugiamečiai augalai, užauginantys gausią antžeminę dalį, toleruojantys pakankamai didelį užterštumą ir kaupiantys toksinus lapuose. Paprastai šie augalai turi ilgus šakniastiebius su dviejų tipų pumpurais arba išaugina ilgą, tvirtą liemeninę šaknį. Šių augalų pagrindinės funkcijos – pagerinti dirvos aeracijos kokybę ir sukurti palankią aplinką mikrobiotai vystytis.
2 pav. Įpusėję antrosios ekspozicijos su apžvalgos taku įrengimo darbai (2011 m.)
Dirvožemio apsivalymą nuo toksinių medžiagų spartina šie žoliniai augalai:
dirvins kiets (Artemisia campestris),
paprastasis kietis (Artemisia vulgaris),
paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare),
didžiagalvė bajorė (Centaurea scabiosa),
pakrūminė bajorė (Centaurea jacea),
dirvinė usns (Cirsium arvense),
šilins viržis (Calluna vulgaris),
paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum),
didžioji dilgėlė (Urtica dioica),
mažažiedė sprigė (Impatiens parviflora),
raudonsis eraičinas (Festuca rubra),
pievinė miglė (Poa pratensis),
plokščioji miglė (Poa compressa),
daugiametė svidrė (Lolium perrene),
smiltyninė viksva (Carex arenaria),
plaukuotoji viksva (Carex hirta),
smiltyninis lendrūnas (Calamagrostis epigejos),
paprastasis varputis (Elytrigia repens),
smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens).
Kultūriniai augalai:
geltonžiedis lubinas (Lupinus luteus),
avižos (Avena sativa),
žieminiai rugiai (Secale cereale),
baltasis dobilas (Trifolium repens),
pomidorai (Solanum s.l.),
cukinijos (Cucurbita pepo).
Augalai naudojami rekultivuojant naftos produktais užterštus dirvožemius:
paprastasis varputis (Elytrigia repens),
paprastoji nendrė (Phragmites australis),
geltonžiedis lubinas (Lupinus luteus),
tikrasis eraičinas (Festuca pratensis),
nendrinis dryžutis (Typoides arundinaceae),
linas (Linum sativum),
pašarinis motiejukas (Phleum pratense),
mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa),
pievinė miglė (Poa trivialis),
baltasis dobilas (Trifolium repens),
avižos (Avena sativa),
vikiai (Vicia sativa),
žieminiai rugiai (Secale cereale).
Augalai mažinantys dirvožemio taršą netoksinėmis medžiagomis.
Tai įvairių ekologinių grupių augalai, kurie fiziologiškai prisitaikę kaupti savo audiniuose įvairius junginius (druskas, nitratus, fosfatus, karbonatus), kurių dirvožemyje yra ženkliai daugiau nei normaliai:
Kalcifilai – pakantūs karbonatų pertekliui dirvožemyje:
plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), įrašyta į Lietuvos RK, saugoma
geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria),
geltonžiedė liucerna (Medicago falcata),
Nitrofilai – pakantūs azoto pertekliui.
burnočiai (Amaranthus ssp.),
didžioji dilgėlė (Urtica dioica),
kibusis lipikas (Galium aparine),
notrelės (Lamium ssp.)
Halofitai – druskingų vietų augalai
trispalvis astras (Aster tripolium), įrašyta į Lietuvos RK, saugoma
druskė (Salsola ssp.)
3 pav. Trečiosioji ekspozicija prieš sodinant augalus (2012 m.)
Įgyvendinant šį projektą įrengta 195 m2 bendro ploto ekspozicijų, kuriose eksponuojami gruntą valantys augalai, vietoje pateikiama informacija apie jų naudą ir praktinio panaudojimo galimybes. 2013 metais planuojama įrengti dar vieną ekspoziciją.
Apie fitoremediaciją plačiau ->
