Warning: count(): Parameter must be an array or an object that implements Countable in /w3/lt.vu.www1004/www/modules/LISE/LISE.module.php on line 758 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 374 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 380 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 374 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 380 Rykštenė (Solidago) - VU Botanikos sodas

Vilniaus universitetas

MENIU

Rykštenė (Solidago)

 Paprastoji rykštenė – Solidago virgaurea L. (sin. S. virga-aurea,S. virga aurea, Amphiraphis leiocarpa)


Rykštenės yra daugiamečiai augalai, priklausantys astrinių (Asteraceae Dumort., anksčiau vadintos graižažiedžiais (Compositae G.)) šeimai. Tai yra viena iš didžiausių šios šeimos genčių, žinoma apie 120 jos rūšių, kurių dauguma natūraliai auga Šiaurės Amerikoje. Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea L.) paplitusi tiek Šiaurės bei Pietų Amerikose, tiek visame Europos kontinente (ne išimtis ir Lietuva). Augalo genties pavadinimas (Solidago) kildinamas iš lotyniško žodžiosolide, kuris reiškia gydyti, sutvirtinti. Rūšies epitetas virgaurea sudarytas iš dviejų žodžių – virga (lot. rykštė) ir aurum (lot. auksas). Pats augalo pavadinimas taikliai atspindi jo savybes – gydanti auksinė rykštė.
 


Rykštenės užauga iki 1 m aukščio, nors žinoma porūšių (pvz.S. virgaurea ssp. minuta), kurie tepasiekia 10 cm aukštį. Stiebas lapuotas, viršuje šakojasi. Apatiniai lapai pailgai kiaušiniški, kylant stiebu į viršų smulkėja ir viršūnėse tampa lancetiški. Graižai ryškiai geltoni, iki 1,5 cm skersmens, sutelkti šakų viršūnėse. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Sutrintas augalas skleidžia šviežių morkų kvapą.

Dauginama dalinant kerus arba sėklomis, kurios gali būti sėjamos tiesiai į dirvą pavasarį (inspektuose), nors rekomenduojama sėti rykštenes į vazonus, per vasarą laikyti lauke ir žiemojimui įsinešti į patalpas. Kitų metų pavasarį ar vasaros pradžioje sodinti į nuolatinę augimo vietą.

Rykštenės yra labai nereiklūs augalai, jos gali augti tiek lengvame, tiek sunkiame dirvožemyje, saulėje ar daliniame pavėsyje. Taip pat puikiai toleruoja įvairaus rūgštingumo bei substratus. 

Rykštenes auginti gali net ir šienligės kamuojami žmonės. Seniau manyta, jog rykštenių žiedadulkės yra stiprus alergenas, nes šie augalai savo išvaizda labai primena tuo pačiu metu žydinčias ir dažnokai alergijas sukeliančias žiles (Senecio sp.), bet paaiškėjo, kad rykštenių žiedadulkės yra labai sunkios, palyginus su žilių žiedadulkėmis, todėl nusėda žemėn nespėdamos pasklisti ore. 
 
 
Rykštenių panaudojimo sričių spektras išties platus. Anksčiau iš rykštenės pagamintais dažais dažydavo audinius – lapų ir graižų nuovirai dažo geltonai, o iš visos antžeminės dalies galima pasigaminti garstyčių, oranžine ar ruda spalva dažančių dažų.

Rykštenes galima auginti dirvožemio struktūros ir sudėties pagerinimui.

Daug kur rykštenės auginamos kaip dekoratyvus augalas. Turėdama ryškius iš toli matomus žiedynus, rykštenė puikiai privilioja galybes auksaakių, boružių ir žiedmusių, kurios padeda naikinti ir kontroliuoti sodo kenkėjų kiekį. Aptiktas ir labai dekoratyvus margalapis rykštenės spontaninis (gamtinis) mutantas, kuris dabar auginamas VU Botanikos sodo Augalų genetikos skyriuje.
 
 

Rykštenė taip pat naudojama kaip vaistažolė liaudies medicinoje, nors Lietuvoje šis augalas gydymo tikslais naudoti pradėtas gana neseniai (tą išduoda beveik visiškas šio augalo liaudiškų pavadinimų nebuvimas). Vaistinė žaliava yra antžeminė dalis (žolė), kuri renkama augalui žydint: nupjauti stiebai su žiedynais surišami, kabinami viršūnėmis žemyn, džiovinami pavėsyje.

Rykštenėse randama 0,4 – 0,5% eterinių aliejų (iš jų 40 – 46% sudaro χ-kadinenas, aptinkama ir borneolio, bornilacetato, kadinolio, β-kariofileno, pineno, limoneno ir kt.), 0,2 – 0,3% di- ir tri- terpeninių saponinų, apie 1,5% flavonoidų, 0,2 – 1% fenolio darinių (leiokarpozidų bei virgaureozidų), 10% taninų, rutino, chlorogeninės rūgšties, polisacharidų. 

Vaistinės žaliavos antpilai naudojami diurezei sukelti (šlapimą varantis poveikis), todėl vartojami šlapimo takų ligoms (cistitui, akmenligei, net inkstų uždegimui) gydyti – pagausėjus šlapimo išsiskyrimui, išplaunamos bakterijos, taip pat malšta šlapimo takų lygiųjų raumenų spazmai. 

Antpilai veiksmingi ir sergant kvėpavimo takų ligomis (ūminiu ir chronišku viršutinių kvėpavimo takų kataru, peršalimu), nes skystina gleives, mažina jų sekreciją. 

Rykštenių saponinai ir eteriniai aliejai veikia fungicidiškai ir fungistatiškai (veikia Candida albicans, taip pat mieliagrybį), todėl rykštenės antpilais sėkmingai gydomos burnos ir lytinių organų kandidozės, odos grybiniai susirgimai. 

Neseniai pademonstruotas stiprus paprastosios rykštenės vandeninių ekstraktų citotoksinis (ląsteles žudantis) poveikis vėžinių ląstelių kultūroms – rykštenės ekstraktai sėkmingai žudo prostatos ir krūties karcinomos, įvairių melanomų, taip pat smulkialąstės plaučių karcinomos vėžines ląsteles. Bandymai su žmonėmis dar neatlikti, bet optimistiškai nuteikia tai, jog pelėms rykštenės ekstraktų injekcijos ne tik sumažino auglių dydį, bet ir nesukėlė jokio šalutinio poveikio.

Rykštenės preparatai pasižymi stipriu antioksidaciniu efektu (saugo organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų atakos), kuris yra stipresnis nei žaliosios arbatos ar askorbo rūgšties (vitamino C).

Norint pasigaminti paprastosios rykštenės antpilo, reikia 2 arbatinius šaukštelius susmulkintos žaliavos užpilti stikline verdančio vandens ir palaikius 10 minučių nukošti. Vartoti į vidų arba išoriškai. 
 

Parengė R. Šiukšta, 2008-02-05