Warning: count(): Parameter must be an array or an object that implements Countable in /w3/lt.vu.www1004/www/modules/LISE/LISE.module.php on line 758 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 374 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 380 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 374 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 380 Green Legacy Hiroshima - VU Botanikos sodas

Vilniaus universitetas

MENIU

Green Legacy Hiroshima

Green Legacy Hiroshima atsiųstos ginkmedžių sėklos ne tik sudygo VU  Botanikos sode, dviskiautį ginkmedį galima pamatyti Japoniško sodo augalų ekspozicijoje

Buvusio Jungtinių Tautų Mokymų ir mokslinių tyrimų instituto Hirosimoje direktoriaus Nassrine Azimi iniciatyva dovanoti sodinukus ir sėklas nuo medžių, išgyvenusių atominį  bombardavimą, išaugo į Jungtinių tautų organizacijos remiamą Green Legacy Hiroshima projektą. 

Sprogus atominei bombai Hirosimoje, 2 km spinduliu nuo sprogimo epicentro 55 vietose,  išgyveno 170 medžių. Jais rūpinasi vietos gyventojai, specialistai botanikai, visuomeninės organizacijos. Kiekvienas medis pažymėtas specialia geltonos spalvos lentele, kurioje nurodoma medžio rūšis ir bendrai jiems suteiktas vardas – hibakujumoku (išgyvenęs medis). Po sprogimo išgyveno 22 rūšių medžiai, bet Green Legacy Hiroshima iniciatyva kol kas renkamos ir dovanojamos sėklos, surinktos tik nuo apskritalapio bugienio (Ilex rotunda), firmianos (Firmiana simplex), rytinio persimono (Diospyros kaki), celčio (Celtis sinensis var. japonica) ir dviskiaučio ginkmedžio (Ginkgo biloba). Sėklos ir sodinukai pasiekė Šveicariją, Rusiją, Pietų Afrikos respubliką, Čilę, Singapūrą ir Lietuvą.

2013 m. VU Botanikos sodas iš Green Legacy Hiroshima gavo sėklų, surinktų nuo vieno iš 7 išlikusių dviskiaučių ginkmedžių. Ginkmedžio sėklos turi kietą dengiamąjį sluoksnį, tad jų sudygimo sulaukėme tik 2014 metais. Sėjinukai sėkmingai žiemojo ir 2015 metais buvo persodinti lauke.

2017 m. rugpjūčio 6 d. renginio, skirto Hirosimos bombardavimo aukoms atminti, metu Japoniškame sode Japonijos ambasadorius p. Toyoei Shigeeda pasodino jau ūgtelėjusį dviskiautį ginkmedį (išaugintą iš Hirosimoje išgyvenusio motininio medžio sėklų).

DAUGIAU APIE JAPONIŠKĄ SODĄ SKAITYKITE ČIA.

NUOTRAUKOSE: 1) Japonijos ambasadorius p. Toyoei Shigeeda ir VU Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila sodina dviskiautį ginkmedį; 2-3) akimirkos iš 2017 m. renginio; 4) kelis dešimtmečius VU Botanikos sode dirbusi vyr. augalų kolekcijų kuratorė Vitalija Pribušauskaitė prižiūri išdygusius ginkmedžio sėjinukus; 5-6) dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) šiandien; 6-7) Japoniškas sodas.

1) 

2) 3)

 

4) 5) 6)

7) 8)