Rosita Garškaitė

TSPMI

Ieškančiam „intelektualinės laimės“, o ne „lengvai įgyjamo diplomo“ ar „profesinės naudos“ lyginamoji politika – tinkamas pasirinkimas. Pusantrų metų kelio atkarpą teks nueiti nedidelėje studentų, nebijančių mesti diskusijos pirštinę ir kolegoms, ir dėstytojams, grupėje. Kiekvienas čia svarbus, todėl pasidalinimas klausimais ar įžvalgomis – kasdienė praktika, tačiau taip pat ir rimtas ruošimasis seminarams. Keliaujant susiduriama su geriausiais šalies mokslininkais bei filosofais, kurie, siekdami apmąstyti bei pažinti politiką, į šį procesą kviečia ir studentus.Tai vyksta ne tik seminarų metu, bet ir viešose diskusijose, mokslinėse ekspedicijose, padedant rengti monografijas ar atlikti tyrimus. Santykis su studentais čia – kaip su būsimais mokslininkais, tai skatina ir tokių siekių turinčius, ir neturinčius studijuoti su deramu rimtumu, neišsisukinėjant. 

Kokybiškos studijos yra pertrauka kasdienybės tėkmėje, kuomet atsiranda proga apsidairyti aplink ir savyje, kaip rašė britų filosofas Michaelas Oakeshottas. Studijuojant lyginamąją politiką išties ištrūksti iš „savaime suprantamų dalykų“ gniaužtų: filosofijos užsiėmimų metu pergalvoji politiškumo prielaidas, metodologinių – kas iš tiesų yra priežastingumas, o pastarojo meto procesai Lietuvoje bei pasaulyje taip pat neišsprūsta iš analizės lauko. Kokie partijų tipai vyrauja Lietuvoje ir kas leidžia paaiškinti, kodėl bei kaip piliečiai balsuoja? Kur link juda Europos Sąjungos integracija? „WikiLeaks“ – skaidrumo šaukliai ar paprasčiausi anarchistai? Kad atsakymai nebūtų paviršutiniški, čia mokomasi derinti teorines žinias ir pastabumą tikrovei, filosofinę abejonę, metodų griežtumą ir vaizduotės polėkius. Tiesa, šis įtrūkis kasdienybėje nereiškia, jog dėl lyginamosios politikos reikia mesti visą kitą, jau ne viena karta studentų įrodė, jog turint pakankamai ryžto ir energijos, vakare vykstančias studijas galima suderinti su darbu. Ir dar – šioje studijų programoje išskirtinis dėmesys skiriamas magistrinio darbo rengimui. Jau nuo pirmo semestro vyksta koliokviumai, kurių metu studentai vieni kitiems bei dėstytojams pristato visų pirma savo koncepciją, vėliau – įdirbį. Tai ne tik padeda disciplinuoti neretai kūrybiškai chaotišką tyrimo bei rašymo procesą, bet ir suteikia galimybę praplėsti savo akiratį, mokantis iš kolegų.