Publikacijos

Filtrai

"Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje"

2014
Kategorijos: Monografija

Knyga yra pirmasis veikalas, nuosekliai ir išsamiai analizuojantis Lietuvos žmonių rinkiminį elgesį per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį. Jos tikslas – paaiškinti, kaip balsuoja Lietuvos rinkėjai ir rinkėjos, kas nulemia jų sprendimą, ką rinkti. Remiamasi gausiais 2012 m. atliktos Lietuvos nacionalinės rinkiminės studijos duomenimis bei ankstesnių metų rinkiminių apklausų rezultatais. Knyga skirta ne tik mokslininkams ir studentams, bet ir politikams, žurnalistams ir plačiajai visuomenei, besidominčiai Lietuvos politiniais procesais.

Mokslinė redaktorė prof. dr. Ainė Ramonaitė. Straipsnių autoriai: Mažvydas Jastramskis, Jūratė Kavaliauskaitė, Laima Nevinskaitė, Rūta Žiliukaitė.

"Valstybė ir istorija"

2014
Kategorijos: Monografija

Šioje knygoje yra apmąstomas istorijos ir valstybės santykis – valstybės istorijos politikos formavimo prielaidos, kryptys ir vertinimo kriterijai. Pagrindinis šios knygos tikslas – įvardyti iššūkius ir įvertinti Lietuvos istorinės atminties diskurso veiksmingumą globalizacijos kontekste. Pirmojoje knygos dalyja apmąstomas valstybės ir istorijos santykis, kuris padeda išryškinti valstybės atsako į mūsų laikų iššūkius institucines ir ideologines prielaidas. Antroji knygos dalis artikuliuoja šiandienių iššūkių tautinei valstybei esmę. Trečiojoje knygos dalyje aiškinamasi, koks yra realus politinis Lietuvos atsakas į suformuluotus iššūkius Lietuvos valstybei. Knygos prieduose pateikiamos rekomendacijos istorijos politikos formuotojams, grindžiamos atliktų tyrimų įžvalgomis.

Straipsnių autoriai: Raimundas Lopata, Justinas Dementavičius, Liutauras Gudžinskas, Alvydas Jokubaitis, Česlovas Laurinavičius, Simona Merkinaitė, Alvydas Nikžentaitis, Vytautas Radžvilas, Inga Vinogradnaitė.

Lietuvos politinės minties antologija III: politinė mintis Lietuvoje 1940-1990

2013
Kategorijos: Monografija

Laikantis ankstesniųjų tomų sudarymo principų išskirtos sovietinei politinei tikrovei būdingos temos. Pagal jas sudarytojai, ekspertų ir recenzentų patariami, kiekvienai temai atrinko autorius ir reikšmingiausius jų tekstus, išdėstė juos chronologine tvarka.

Antologijos trečiąjį tomą sudaro sovietinio režimo kūrėjų kalbos, egzistencinės patirties pokario partizanų ir pogrindžio leidėjų tekstai. Daugelis naujai perskaitys sovietmečio akademinius straipsnius. Gausi tautą budinusių ir telkusių straipsnių dalis. Įvairove išsiskiria šio tomo politinės programos ir dokumentai.

"Lietuvos politinės minties antologija II: Politinė mintis išeivijoje 1944-1990"

2013
Kategorijos: Monografija

Išleistas antrasis “Lietuvos politinės minties antologijos” tomas, kuriame atrinkti svarbiausi išeivijos politinės minties darbai. Ideologinė įvairovė reiškiama skirtingomis tautiškumo ir liberalumo interpretacijomis, įvairiu požiūriu į sovietinį režimą ir santykius su okupuota Lietuva. Tekstai suskirstyti pagal išeivijos politiniam mąstymui būdingas temas ir išdėstyti chronologine tvarka. Kaip ir pirmajame tome, kiekvieną tekstą palydi trumpa biograma su nuotrauka, svarbesnių veikalų ir tyrimų nuorodomis.

Lietuvos politinės minties antologija pirmiausia skiriama akademiniam jaunimui, visai politinei bendruomenei, siekiančiai pažinti ir perimti savo šalies politinės minties tradiciją.

Sudarytojai: Justinas Dementavičius, Kęstutis Girnius, Algimantas Jankauskas, Alvydas Jokubaitis, Vytautas Radžvilas.

 „Lietuvos politinės minties antologijos“ I tomas „Lietuvos politinė mintis 1918–1940“

2012

 „Lietuvos politinės minties antologijos“ I tomas „Lietuvos politinė mintis 1918–1940“

Antologijos sudarytojai Justinas Dementavičius, doc. Kęstutis Girnius, doc. Algimantas Jankauskas, prof. Alvydas Jokubaitis, prof. Vytautas Radžvilas

Civil-Military Cooperation In Conflict and Post-Conflict Operations: Learning From the Lithuanian, Slovenian and Estonian Experiences

2012
Dėstytojai: Lina Strupinskienė

Ši knyga analizuoja Lietuvos, Slovėnijos ir Estijos patirtis, susijusias su civilių-karių bendradarbiavimu konfliktinėse ir pokonfliktinėse zonose. Knyga siekiama suteikti rekomendacijas mokslininkams, praktikams ir sprendimų priėmėjams akcentuojant pastarųjų civilių-karių kooperacijos atvejų (Balkanuose ir Afganistane) bendriausius iššūkius ir gerąsias patirtis.

Anglų kalbos redaktorė - TSPMI doktorantė Lina Strupinskienė.

Knygą parsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija

2012
Kategorijos: Monografija

Šiuolaikinė ekonominė migracija jau nebėra išvykimas į nežinią, kartą ir visiems laikams, ilgam palikus artmiuosius ir draugus. Neretai migracija yra trumpalaikė ir laikina, grįžtamoji ir pakartotinė, apykaitinė ir daugkartinė. Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, tokias tendencijas paskatino mažėjančios išlaidos susisiekimui, integracija į laisvą darbuotojų judėjimo erdvę Europos Sąjunguoje, informacinių technologijų teikiamos galimybės išlaikyti asmeninius ryšius ir dalyvauti profesiniuose tinkluose nuotoliniu būdu. Migracijai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių apibūdinti mokslininkai vis dažniau pasitelkia tokius epitetus kaip "ypač įvairi", "lakioji" ir "neišbaigta".

Ankstesniuose Lietuvoje atliktuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama emigracijos mastui, tendencijomis ir priežastims nagrinėti bei išvykusiųjų tapatybės pokyčiams analizuoti. Šioje kolektyvinėje monografijoje ieškoma atsakymo į klausimus, kurie iki šiol tyrinėti mažiau:

  • Koks grįžtamosios migracijos mastas ir kokie motyvai skatina sugrįžimą?
  • Kodėl kai kurie emigrantai sugrįžta, nors ir žino, kad jų pajamos Lietuvoje bus mažesnės, palyginti su užsienyje gautu atlyginimu?
  • Ar užsienyje įgytos žinios ir patirtis padeda susirasti gerai apmokamą darbą Lietuvoje?
  • Koks valstybės ir žiniasklaidos vaidmuo skatinant sugrįžimą ir grįžusiųjų inteegraciją Lietuvoje?
  • Kodėl žmonės emigruoja pakartotinai, nors buvo apsisprendę sugrįžti?

Vertybių tironija ir politika

2012
Dėstytojai: Alvydas Jokubaitis

Knygos tikslas - įrodyti, kad mondernusis mokslas yra pagrindinis vertybių tironijos kūrėjas, o liberalus politinis neutralumas yra šališkas mokslinio mąstymo atžvilgiu. Dauguma demokratinių visuomenių piliečiai yra tironijos priešai. Tačiau ši aplinkybė jų neapsaugo nuo vertybių tironijos. Mąstymas vertybėmis užkrėtė piliečių mąstymą ir kalbą. Liberalų propaguojamas vertybių neutralumas nėra tai, kuo jį bandoma pristatyti. Po politiniu neutralumu slepiasi mokslinio mąstymo įtaka. Samprotavimai apie vertybinių neutralumą įtvirtina liberalizmo politinės filosofijos principus.

 

Jūratė Baranova: "Knyga provokuos diskusiją. Joje elegantiškai supinamas akademinis mąstymas su amžina politikos ir vertybių santykio problema. Alvydas Jokubaitis - vienas iš solidžiausių šiuolaikinių politikos filosofų Lietuvoje."

Leonidas Donskis: "Gili, rimta, mintį provokuojanti knyga. Laisvės kaukę dėvinčių moderniojo dogmatizmo ir politinės erzacteologijos laikais tokios knygos būtinos. Net jei ner nesi autoriaus bendraminits, lieki jam dėkingas už didžiausio ir sunkiausiai atpažįstamo mūsų laikų intelektualinio ir politinio pavojaus - moralinės tuštumos ir teisingų žodžių lydimos indiferencijos - atpažinimą."

 

Knygos autorius - prof. Alvydas Jokubaitis.

Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia

2011

Knygoje naujai žvelgiama į Sąjūdžio gimimo istoriją ir siekiama atsakyti į klausimą, kas lėmė, kad tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje susikūrė kelis šimtus tūkstančių narių turintis gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas. Knygoje aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas ir bažnytinis pogrindis, roko kultūros erdvės, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus knygoje analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta, kas buvo Sąjūdžio pirmeiviai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose.

 

Mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė

Istorijos subjektas kaip istorijos politikos problema

2011

Straipsnių rinkinyje teoriniu ir praktiniu požiūriu nagrinėjami aktualūs valstybinės istorijos politikos klausimai. Tyrimo pagrindas ir pradžios taškas – istorijos subjekto problema postmoderno ir pokomunistinės transformacijos tarpsniu. Atskleidžiamos šios problemos teorinės ir istorinės ištakos bei jos pobūdis ir mastas dabartiniu postmoderno ir pokomunistinės transformacijos tarpsniu. Parodoma, jog „dekonstravus“ istorijos subjektą prarandama istorinė „ataskaitos bendrija“. Tai, kad jos nėra, tampa didele kliūtimi vykdyti kryptingą ir nuoseklią valstybinę istorijos politiką. Atliktas empirinis mokyklose naudojamų istorijos mokomųjų priemonių turinio tyrimas atskleidžia, kokį poveikį turi tai, kad nėra tokios politikos, jaunosios kartos istorinės sąmonės ugdymui.

Knyga skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų atstovams, valstybinę istorijos politiką formuojantiems politikams ir pareigūnams, istorija ir istorinės atminties ugdymu besidominčiai visuomenei.

 

Straipsnių autoriai: Vytautas Radžvilas, Justinas Dementavičius, Alfonsas Eidintas, Alvydas Jokubaitis, Simona Merkinaitė, Bogdan Szlachta