Publikacijos

Filtrai

Lenkiškasis istorijos veiksnys Lietuvos politikoje

2011

Šioje studijoje analizuojama Lietuvos-Lenkijos draugiškų santykių bei gero kaimyninio bendradarbiavimo 1994 m. sutarties genezė bei diskusija dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo, daugiau dėmesio skiriant parlamentinei iniciatyvai papildyti šį įstatymą nuostata apie Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstituciją. Nagrinėjama, kaip politinius sprendimus veikia istorinė atmintis ir kaip praeities vertinimai yra panaudojami politiniuose debatuose. Taigi  nagrinėjant minėtąjį atvejį knygoje taip pat atsakomą į klausimą, ar šiuolaikinei Lietuvos visuomenei rūpi politikos ir istorijos santykis.

Knygos autoriai: prof. Raimundas Lopata ir dr. Vladas Sirutavičius

Lithuanian Agencies and Other Public Sector Organisations: Organisation, Autonomy, Control and Performance

2011

TSPMI tyrėjai tęsia viešosios politikos ir valdymo tyrimų programos įgyvendinimą, tyrinėdami tokius klausimus kaip viešojo valdymo politizacija ar krizės įtaka valdymui.

2011 m. VU leidykla išleido dr. Vitalio Nakrošio ir dr. Žilvino Martinaičio redaguotą knygą "Lithuanian agencies and other public sector organisations: organisation, autonomy, control and performance".

Joje nagrinėjamas agentūrų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų steigimas, pertvarkymas, panaikinimas, taip pat veiklos autonomija, kontrolė ir veikla.

Dr. K. Verhoest nuomone, kolektyvinėje monografijoje, “naudojant išvystytą daugiateorinį analizės pagrindą, kiekybinę ir kokybinę metodiką, redaktoriams ir autoriams pavyko surasti gilių empirinių įžvalgų“, o dr. S. van Thiel nuomone, "knyga gali padėti praktikams tobulinti agentūrų politiką Lietuvoje ir kitose RVE šalyse“. G. Kazakevičius, buvęs „Saulėlydžio“ komisijos pirmininkas, apgailestavo, kad šios knygos nebuvo prieš porą metų, kai jis perėmė pirmininkavimą Saulėlydžio komisijai.

Beieškant NATO Lietuvoje: pasiekimai, nesėkmės, perspektyvos

2010

Nors gana greitai minėsime NATO narystės dešimtmetį, panašu, kad dar net nepradėjome įsisąmoninti, jog NATO nėra „jie“, „kiti“, kad sakydami „NATO pareikalavo“, „NATO nusprendė“, „NATO privertė“, tik kratomės atsakomybės ir vengiame sprendimų, nepripažindami, kad NATO yra mes ir mes kartu su kitais jos nariais svarstome, sprendžiame, raginame ir reikalaujame.

Ši knyga yra bandymas diskutuoti apie NATO ir Lietuvą joje „iš vidaus“, nesibaiminant besikeičiančios NATO, suvokiant, kad jos pasirinkimai priklauso ir nuo Lietuvos sprendimų bei indėlio, ir pripažįstant, kaip svarbu juos aiškinti ir argumentuoti ne tik besigaudantiems saugumo politikoje, bet ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos saugumo ir užsienio politikos sprendimai.

Čia rasite 14 straipsnių, kuriuos parengė Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos praktikai ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto saugumo politikos ekspertai.

Knygos sudarytojai - doc. dr. Dovilė Jakniūnaitė bei dr. Kęstutis Paulauskas.

Knygos turinį ir įvadą galite parsisiųsti.

Kieno saugumas? Kuri tapatybė? Kritinės saugumo studijos ir Lietuvos užsienio politika

2010
Dėstytojai: Kęstutis Paulauskas

Šioje knygoje nagrinėjamas dviejų tarptautiniuose santykiuose ypač svarbių - saugumo ir tapatybės - koncepcijų ryšys. Autorius analizuoja saugumą ir tapatybę kaip "iš esmės ginčijamos" prigimties reiškinius, aptaria jų vietą tiek tradicinėse saugumo studijose, tiek naujų kritinių Paryžiaus, Kopenhagos ir Velso mokyklų teorijose. Knygoje pristatomas originalus analizės modelis, kuriame saugumas ir tapatybė yra konstitutyviais ryšiais susiję kintamieji, įgaunantys apčiuopiamą reikšmę tik konkrečių tarptautinių santykių subjektų tarpusavio sąveikoje. Knygoje plėtojama pagrindinė tezė, kad veikėjų saugumo ir tapatybės suvokimas vienas kito atžvilgiu nulemia jų tarpusavio santykių būklę - bendradarbiavimą, konfliktą, kaimynystę ir koegzistavimą. Autorius taiko šį teorinį modelį Lietuvos santykiams su JAV, Rusija ir Europos Sąjunga nagrinėti, siūlo naujų kritinių ir kartais provokuojančių įžvalgų apie Lietuvos valstybės ir visuomenės santykį bei Lietuvos užsienio politikos evoliuciją.

Knygos autorius - dr. Kęstutis Paulauskas.

Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje

2010
Dėstytojai: Lauras Bielinis

Šio straipsnių rinkinio, kuris sudarytas remiantis seminare "Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje", įvykusiame 2009 m. gruodžio 11 d. VU TSPMI, perskaitytais pranešimais, leitmotyvas buvo siekis įvardyti ir aptarti naujo politinio veikimo galimybes, formas ar perspektyvas Lietuvoje. Taip pat pamatyti tikėtinus šių pokyčių rezultatus, apsvarstant šiuolaikinės politinės, socialinės, komunikacinės situacijos pranašumus ir trūkumus.

Knygos sudarytojas doc. dr. Lauras Bielinis.

Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei

2010
Kategorijos: Monografija
Dėstytojai: Evaldas Nekrašas

Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

Ji - apie pozityvų protą, kurį daug kas būtų linkęs tapatinti su moksliniu ir priešinti metafiziniam, apie pozityvistinę filosofiją, jos ir jos palikimo reikšmę. Knygoje nagrinėjama pozityvizmo raida nuo Davido Hume'o iki Rudolfo Carnapo, tos raidos vidiniai ir išoriniai veiksniai, tyrinėjamos skirtingos pozityvizmo formos ir aiškinami jo santykiai su kitomis filosofijos kryptimis, tiek palyginti artimomis, tokiomis kaip marksizmas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, analitinė filosofija, istorinė mokslo filosofijos mokykla, tiek ir tolimesnėmis, kaip kritinė teorija ir postmodernizmas. Joje ryškėja naujo, nestandartinio, pastarųjų trijų amžių filosofijos plėtros vaizdo kontūrai.

Knygoje analizuojama ne tik pozityvaus proto įtaka filosofijai, bet ir kitiems kultūros reiškiniams: gamtos ir socialiniams mokslams, teisei, literatūrai, dailei, architektūrai, politikai, religijai ir kasdieniam gyvenimui.
Pozityvizmas yra filosofijos kryptis, padariusi didžiausią poveikį specialiesiems mokslams. Knygoje daug dėmesio skiriama pozityvizmo įtakos socialiniams, taip pat ir politikos, mokslams analizei, nuodugniai nagrinėjamas pastaruosius kelis dešimtmečius juose vykstantis atkaklus metodologinis pozityvizmo ir postpozityvizmo ginčas.

Politikai ir istorija. Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorijos sampratos

2010
Kategorijos: Monografija
Dėstytojai: Raimundas Lopata

Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

Studijos autorius prof. dr. Raimundas Lopata siekia atskleisti Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorinių ir politinių pažiūrų santykį.

Studijoje bandoma atsakyti į klausimą kaip A. Brazauskas ir V. Landsbergis mato Lietuvą istorijoje bendriausiu požiūriu bei atskirais jos istorijos tarpsniais ir, kaip šie matymai atsispindi jų politinėje veikloje.

Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos

2009
Kategorijos: Monografija

Leidykla Versus Aureus, 2009.

Knygos autorius, kaip ir daugelį Lietuvos žmonių, kamuoja suvokimas jog formaliai nepriekaištingai vykstančios demokratinės procedūros Lietuvoje neužtikrina prasmingo atstovavimo piliečių valiai. Šią studiją autoriai ėmėsi rašyti vedini siekio suprasti, kur glūdi Lietuvos politinės sistemos problemų šaknys, ir atsakyti į klausimą, kokios demokratijos norime ir kur turėtumėme judėti, kad politinės procedūros įgautų prasmę. Atsakymai, kuriuos rašydami šią knygą rado autoriai, buvo netikėti.

Knygoje siekiama atidžiai ir sistemingai ištirti partinės demokratijos padėtį Lietuvoje ir atsakyti į klausimą, ar, atsižvelgiant į demokratinius procesus poindustrinėse šalyse ir pokomunistinės visuomenės kontekstą, Lietuvoje įmanoma sveika partinė demokratija.

Knygos straipsnių autoriai - Alvydas Jokubaitis, Jūratė Kavaliauskaitė, Vaidas Morkevičius, Inga Vinogradnaitė, Rūta Žiliukaitė bei Ainė Ramonaitė, kuri yra ir šios knygos sudarytoja.

Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje

2009
Kategorijos: Monografija

Leidykla Versus Aureus, 2009.

Viešoji erdvė šiais laikais atlieka būtiną piliečių informavimo ir valdžios veiksmų viešinimo funkciją. Tačiau ji atlieka ne tik informavimo funkciją, bet ir lavina piliečius, ugdydama jų politinį mąstymą.


Taigi, viešoji erdvė bei žmonių komunikacija joje reikalauja papildomų tyrimų, todėl šios naujos knygos tikslas yra paaiškinti alternatyvių, "nerimtų", viešųjų erdvių vietą ir vaidmenį komunikaciniame piliečių tinkle, kuriuo cirkuliuoja informacija ir nuomonės apie piliečiams bendrą pasaulį. Kokiu mastu ir kokiais tikslais Lietuvos piliečiai naudojasi nauja virtualia erdve, ar kam nors ji yra vieta sužinoti ir padiskutuoti apie politinį gyvenimą ir visuomenės aktualijas. Knygoje atskleidžiama kokį vaidmenį naujos alternatyvios viešosios erdvės vaidina komunikaciniame piliečių tinkle, toje terpėje, kurioje mezgasi ir formuojasi viešoji nuomonė.

Knygos sudarytoja VU TSPMI docentė Inga Vinogradnaitė. Straipsnių autorės - Rasa Baločkaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, Laima Nevinskaitė bei Inga Vinogradnaitė.

Lietuvos ūkis kelyje į rytdieną. Ekonominės politikos komentarai.

2009
Kategorijos: Monografija
Dėstytojai: Jonas Čičinskas

Vilniaus universiteto leidykla, 2009.

Struktūriniu požiūriu knygos straipsniai – tai 2006–2008 metų Lietuvos ūkio ir ekonominės politikos kronika. Taip pat aptariami svarbiausi Europos Sąjungos, kartais – ir viso pasaulio ekonominiai įvykiai. Savitu ir kiek sarkastišku stiliumi parašyti tekstai yra tarsi kelių sluoksnių. Kritinė vyriausybių veiksmų analizė pridengia platesnių socialinių, psichologinių ir etinių pastebėjimų bei užuominų sluoksnį, kuris savo ruožtu provokuoja skaitytoją tolesnėms, jau savarankiškoms jo paties refleksijoms.

Knygos misija – padėti tiems, kurie domisi ekonomikos teorija ir ekonomine politika. Jos teiginiai ir išvados vienų nuomonę parems, kitus gal net papiktins prieštaravimu jų nuomonei. Abiem atvejais komentarai atliks savo funkciją – atkreips dėmesį į mūsų ekonominio gyvenimo realijas, paskatins dažniau ir giliau apie jas pagalvoti, padrąsins tuos, kurie mąsto panašiai kaip šių eilučių autorius. Galiu paguosti ir savo oponentus – ekonomikos mokslas neturi galutinių atsakymų į daugybę klausimų, gal ir niekada neturės. Juk tai mokslas ne apie mašinų, o apie žmonių veiklą. Knygos tekstai gali būti naudojami mokymo procese, studijuojant ekonomikos teoriją ir ekonominės politikos dėsningumus – diskusijoms apie konkrečius ūkinio gyvenimo atvejus ir jų analizę.