Pagal datą

Naujienos

Dvi naujos knygos apie istorijos politiką

TSPMI

Kviečiame skaityti dvi naujas knygas, parengtas pagal projektą „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ (vad. prof. Raimundas Lopata).

 

Istorinės atminties diskurso prielaidos ir prieštaravimai

Šiame straipsnių rinkinyje nagrinėjamos teorinės ir metodologinės valstybės istorijos politikos formavimo problemos. Sparčiai globalėjančio pasaulio sąlygomis ir vykstant regioninės integracijos procesams tradicinė valstybių istorijos politika susiduria su naujais iššūkiais.

Šioje knygoje aktualios valstybės istorijos politikos problemos nagrinėjamos dviem pagrindiniais aspektais. Pirma, siekiama atskleisti gelmines pomodernaus istorinio pasakojimo sąsajas su šių dienų valstybės istorijos politika.

Antra, mėginama aptarti ir įvertinti dabartinio Lietuvos istorinio diskurso būklę analizuojant, koks piliečių valstybinės savimonės pobūdis ir turinys randasi kaip Lietuvos viešajame ir edukaciniame diskurse vyraujančių istoriografijos tradicijų sąveikos rezultatas.

Leidinyje publikuojami VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorių Vytauto Radžvilo, Alvydo Jokubaičio, doktorantės Elenos Šiaudvytienės, Filologijos fakulteto docento Vytauto Ališausko ir TSPMI lektoriaus dr. Deivido Šlekio tekstai.

 

Istorijos politikos modeliai ir kryptys: Europos Sąjungos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos istorijos politika

Knygoje nagrinėjama Europos Sąjungos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos istorijos politika, siekiant išskirti pagrindinius šių keturių politinių darinių istorijos politikos veikėjus, priemones ir dominuojančius istorinius naratyvus. Keliami klausimai, kiek nuosekli ar, priešingai, fragmentuota yra kaimynių valstybių istorijos politika, kokiems interesams ji pajungta ir kokie yra atraminiai dominuojančio pasakojimo apie praeitį laikai.

Kalbant apie Lietuvą ir jos atminties politiką, reikšmingais ir svarbiausiais galimų konfliktuojančių naratyvų subjektais reikėtų laikyti keturis politinius darinius: Europos Sąjungą, kurios valstybė narė yra Lietuva, Lenkiją, Baltarusiją ir Rusiją, su kuriomis Lietuva dalijasi bendrą praeitį.

Leidinyje publikuojami Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojų – dr. Justino Dementavičiaus, dr. Liutauro Gudžinsko, prof. dr. Raimundo Lopatos ir doc. dr. Ingos Vinogradnaitės – atliktų tyrimų rezultatai. Siekiant plačiau pristatyti nagrinėjamų politinių darinių istorijos politikos ypatumus, knygos prieduose skelbiami keturi Europos Sąjungos, Rusijos ir Baltarusijos istorijos politiką reprezentuojantys ar analizuojantys tekstai.

---

Projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ tikslas – atskleisti Lietuvos istorinės atminties diskursų ir jai reikšmingų geopolitinių veiksnių sąveiką, nustatyti galimas įtampas tarp skirtingų atminties diskursų bei įvertinus Lietuvos istorinės atminties diskurso veiksmingumą globalizacijos kontekste pateikti siūlymus dėl valstybinės istorijos politikos plėtros, pateikti rekomendacijas istorijos politikos formuotojams: kokiems tikslams turėtų tarnauti istorijos politika; kaip tuos tikslus nustatyti ir dėl jų sutarti.