Diplomatės karjera Neringos Vaisbrodės akimis

TSPMI

Kaip ir daugelis bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) besirenkančių moksleivių, Neringa Vaisbrodė taip pat savo ateityje matė ambasadorės karjerą, apipintą susitikimais su aukštais valstybių pareigūnais ir atstovavimu savo valstybei diplomatiniame sektoriuje.

Nors Lietuvos ambasadore užsienio valstybei N. Vaisbrodė netapo, ji teigia visiškai to nesigailinti. Karjerą VU TSPMI alumnė plėtojo įvairiose valstybės srityse – jai teko dirbti Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijose, talkinti Prezidento komandoje, taip pat darbuotis NATO. Šiandien Neringa, palikusi postą Užsienio reikalų ministerijoje, vadovauja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo komandai Lietuvos Vyriausybėje. Prieš kelerius metus ji ženkliai prisidėjo prie sėkmingo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai.

Su Neringa kalbamės apie studijas VU TSPMI, vertybių formavimąsi ir karjeros pasirinkimus.

Vadinanti savo karjerą „netradicine diplomatine karjera“, N. Vaisbrodė teigia, kad tokiam pasirinkimui įtakos turėjo ir institutas: „Man VU TSPMI davė daug platesnį suvokimą tiek apie tarptautinę politiką, tiek apskritai apie profesiją.“ Pasak pašnekovės, VU TSPMI teikiamas platus studijų dalykų spektras leidžia išplėsti savo žinias, tačiau ir paskatina  gilintis į dominančius siauresnius dalykus, pavyzdžiui, jos pačios atveju, į valstybės saugumą. Tai lėmė Neringos pasirinkimą pradėti karjerą Krašto apsaugos ministerijoje.

„Kai žmogui kažkas patinka, jis gali daug padaryti“, – teigia pašnekovė, prisimindama savo karjeros pradžią Krašto apsaugos ministerijoje. Nors ketvirtame kurse ji privalomai praktikai buvo paskirta į Vidaus reikalų ministeriją, neilgai trukus dėl savo atkaklumo ir drąsos buvo perkelta į trokštamą praktikos vietą – Krašto apsaugos ministeriją, kur vėliau įsidarbino.

Pasidomėjus, ar ambasadorės karjera pašnekovės jau visai atmesta, ji neskuba sakyti nei taip, nei ne: „Išmokau gyvenime niekam nesakyti „ne“, bet artimiausioje ateityje neturiu konkretaus tikslo tapti ambasadore.“ Savo karjerą N. Vaisbrodė teigia formuojanti pagal turimus įgūdžius ir konkrečiu metu esančias galimybes.

Apie diplomatiniam darbui tinkamus įgūdžius toliau kalbame iš studijų VU TSPMI perspektyvos – paklausta, ar institute gavo reikiamų įgūdžių karjerai, Neringa teigia, kad jos veiklai itin padėjo plataus spektro tarpdiscipliniškumas, su kuriuo teko susidurti studijų metu. Pašnekovė prisimena, kad darbovietėse, kuriose jai teko dirbti, reikėjo daug ir skirtingų įgūdžių – ir profesionalių, gilių žinių, ir įvairių gebėjimų. Būtent šis skirtingų studijų sričių žinių derinimas, pasak N. Vaisbrodės, leidžia kurti kažką naujo – kitu atveju laukia užsidarymas savo srityje ir platesnės perspektyvos nematymas. Daugelio sričių išmanymas suteikia autoriteto diskutuoti ir ieškoti bendrų sprendimų. Prireikus gilesnių vieno aspekto žinių, pašnekovė siūlo investuoti į magistrantūros studijas, kurios leidžia susikoncentruoti siauresnėje srityje.

Paklausta apie savo srityje sutinkamus kolegas ir draugus – taip pat VU TSPMI alumnus, N. Vaisbrodė teigia jų sutinkanti nemažai: vieni buvę kurso draugai yra ambasadoriai, kiti dirba Užsienio reikalų ministerijoje, treti – tarptautinėse organizacijose, išsibarsčiusiose visame pasaulyje. Nors veiklos sritys kiek skiriasi ir tiesiogiai bendradarbiauti su VU TSPMI alumnais ne visuomet tenka, ji džiaugiasi savo Alma Mater alumnų sėkme. Tarp daugelio VU TSPMI absolventų pašnekovė mato bendrų bruožų: platų požiūrį, atvirumą, laisvę kalbėti ir norą domėtis.

Toliau su pašnekove kalbantis apie instituto įtaką studentų asmeninėms vertybėms, N. Vaisbrodė teigia, kad, jos nuomone, bendrosios vertybės formuojasi gerokai anksčiau, nei pradedama studijuoti universitete – šeimoje, mokykloje ir aplinkoje. Tačiau, pradėjus studijuoti VU TSPMI, jos turėtos vertybės sustiprėjo, išryškėjo valstybinis mąstymas ir patriotizmas.

Stiprias VU TSPMI alumnės vertybes galima matyti ir jos dabartinėje veikloje – N. Vaisbrodė yra Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programos koordinatorė. Tokia veikla brėžia ne tik valstybės vidaus kultūros trajektorijas, tačiau ir sukuria įvaizdį kitų valstybių akyse. Paklausus apie to reikšmę, pašnekovė nurodo būtiną ryšį tarp įvaizdžio, galios ir valstybės balso: „Valstybės įvaizdis yra galios didinimas. Mes galime turėti labai stiprias ir teisingas pozicijas, bet jeigu neturėsime balso, tos pozicijos liks tik pas mus, labai tyliai. Tam, kad jos būtų garsios, mums reikia didinti savo galią.“ Kaip stipriausią Lietuvos įgalinimą N. Vaisbrodė nurodo dalyvavimą tarptautinėse organizacijose – Europos Sąjungoje, NATO ir Jungtinėse Tautose. Be to, kaip visuomenės namų darbus pašnekovė įvardija Lietuvos žinomumą ir gerą įvaizdį, kuris pasauliui turėtų sietis su pozityvumu ir patikimumu.

Kaip tik kitais metais Lietuva švęs savo valstybės atkūrimo 100-ąsias metines, o tai neabejotinai prisideda prie valstybės įvaizdžio kūrimo, todėl klausiame instituto alumnės apie šio įvykio minėjimo sėkmę ir kaip tai turėtų atrodyti. Pasak jos, tarptautinėje arenoje sėkmingas Vasario 16-osios paminėjimas būtų tolygus Lietuvos pozityvaus ir patikimo žinomumo padidinimui – tiek kultūrinėje, tiek ekonominėje, tiek politinėje srityse. Tuo tarpu vidinė valstybės šventė būtų sėkminga, jei Vasario 16-oji kiekvienam taptų asmenine, brangia ir svarbia švente. 

 

Interviu buvo publikuotas portale Kurstoti.lt