“Lietuvos politinės minties antologija” – ką apie ją mano sudarytojai

Lietuvos politinės minties antologija – tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto projektas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos. Pagal šį projektą organizuojamas seminarų ciklas “Lietuvos politinės minties paveldas”, parengtas kursas studentams “Lietuvos politinės minties istorija” bei išleistas pirmasis “Lietuvos politinės minties antologijos” tomas. Iki 2013 m. spalio planuojama išleisti dar du “Lietuvos politinės minties antologijos” tomus – “Politinė mintis išeivijoje 1945-1990”  ir “Lietuvos politinė mintis 1940-1990”. Projekto bendraautoriai ir Antologijos sudarytojai – Justinas Dementavičius, doc. Kęstutis Girnius, doc. Algimantas Jankauskas, prof. Alvydas Jokubaitis, prof. Vytautas Radžvilas.

 Ta proga kalbiname kelis šio projekto sumanytojus ir sudarytojus.

Projektas “Lietuvos politinės minties antologija” yra vienas pirmųjų bandymų užpildyti akademinį vakuumą Lietuvos politinės minties istorijoje. Gal galėtumėt plačiau pakomentuoti pačią projekto idėją, tikslą bei šio projekto tęstinumą.

 

 Doc. Algimantas Jankauskas

 

 Būtų neteisinga sakyti, kad tai pirmasis bandymas. Lituanistikos tyrinėjimai turi seną tradiciją. Lituanistikos institutas buvo įkurtas dar tarpukario Lietuvoje (1939), darbai tęsiami išeivijoje Čikagoje (nuo 1952), nemažai pasiekta ir sovietmečiu. Paminėtina tęstinė senųjų (iki XX a. pr.) raštų serija „Lituanistinė biblioteka“, leista „Vagos“ 1966-1998 m. (Gedimino laiškai, Mykolo Lietuvio, A.V. Kojelavičiaus, S. Daukanto, M. Valančiaus, J.Šliūpo ir kiti raštai, išleista 33 knygos). Unikali užmoju buvo „Minties“ leidyklos filosofinio palikimo leidybos programa, pagal kurią serijoje „Iš Lietuvos filosofijos palikimo“ išleisti Stasio Šalkauskio (8 t.), Antano Maceinos (14 t.), Juozo Girniaus (3 t.), Vydūno (4 t. ), Vosyliaus Sezemano (2 t.) ir kiti raštai. Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės instituto (dabar Lietuvos kultūros tyrimų institutas) mokslininkai atliko svarbų „Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltinių“ publikavimo darbą, kuris po ilgesnės pertraukos pratęstas išeivijai skirtu tomu. Tautinio atgimimo dvasią žadino žymių teisininkų Mykolo Römerio, Petro Leono naujai išleistos knygos, jaunųjų istorikų kartos inicijuota serija „Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, 16 t., 1990-2000, kiti filosofinei ir politinei minčiai skirti chrestomatiniai leidiniai, tarp jų dar 1992 m. išleista tarpukario politinių tekstų rinktinė „Politika ir kultūra. Politinė mintis Lietuvos Respublikoje 1918-1940’.

 

Tačiau kaip bebūtų keista, atkūrus valstybę domėjimasis lituanistinais tyrinėjimais prislopo, Dariaus Kuolio žodžiais “atsidūrė viešojo gyvenimo paraštėje“. Ši bendra, vakuumo  nuotaika persidavė ir TSPMI bendruomenei. Būsimieji politologai apie Lietuvos politinės minties istoriją, jos kūrėjus sužinodavo daugiau Anglijos universitetuose, nei TSPMI. Visgi situacija keičiasi. Apie pastaraisiais metais atsirandantį lituanistinių studijų poreikį liudija lituanistines temas baigiamiesiems darbams pasirenkančių studentų gausėjantis būrys, studentai aktyviai dalyvauja mokslininkų inicijuotuose projektuose (apie Sąjūdžio gimimą, apie istorijos politiką).

 

Lietuvos politinės minties antologija – tai dar vienas žingsnis į lituanistinės erdvės išplėtimą TSPMI. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkai – Justinas Dementavičius, dr. Kęstutis Girnius, dr. Algimantas Jankauskas, prof. Alvydas Jokubaitis, prof. Vytautas Radžvilas – ėmėsi iniciatyvos parengti Lietuvos politinės minties antologiją. Vykdydami Lietuvos mokslo tarybos, pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programą, finansuojamą projektą (nr. LIT-4-15), rengėjai iki 2013 metų pabaigos planuoja išleisti tris Lietuvos politinės minties antologijos tomus : “Lietuvos politinė mintis 1918-1940“, I tomas, „Politinė mintis išeivijoje 1945-1990“ II tomas, „Lietuvos politinė mintis 1940-1990“ III tomas. Vykdant projektą, praėjusiais metais TSPMI bakalauro programos studentams parengtas kursas „Lietuvos politinės minties istorija“(Dėst. Algimantas Jankauskas, Justinas Dementavicius). Studentų dėmesio sulaukė 2011 m. vasarį pradėtas ir tęsiamas „Lietuvos politinės minties paveldo“ seminarų ciklas. Šio ciklo programoje įvyko 16 susitikimų ne tik su Lietuvoje žinomais istorikais ir filosofais, bet žmonėmis autentiškai liudijusiais, vadovėliuose mažai aprašytus pogrindinės veiklos epizodus. Įsimintini susitikimai su Antanu Terlecku, Juliu Sasnausku, Petru Plumpa, Algirdu Patacku. Seminarų ciklo audio įrašus galima rasti TSPMI interneto svetainėje.  Projekto vykdytojai yra nutarę pratęsti seminarų ciklo programą. Spalio 24 d. planuojamas renginys tema „Mito reikšmė šiuolaikinei lietuvio tapatybei. Gintaro Beresnevičiaus Imperijos darymas skaitant“.

Turime pagarbos vertą politinės minties tradiciją, kurią būtina tyrinėti, pažinti, atminti ir įsisavinti. To reikia bet kuriai savo praeitį, dabartį ir ateitį jungiančiai politinei bendruomenei.

 

Kuo tarpukario politinė mintis aktuali šiandienai? Ar galime ko nors pasimokyti iš istorijos?

 

 Prof. Vytautas Radžvilas

 

Tarpukario Lietuvos politinės minties antologijos pasirodymas yra svarbus dėl keleto priežasčių.  Ši knyga pirmiausia vertinga tuo, kad padeda toliau sklaidyti sovietmečiu skleistą ir, reikia pripažinti, gana sėkmingai įtvirtintą mitą apie tariamai atsilikusią ir tamsią to laikotarpio lietuvių tautą ir valstybę.  Joe pristatoma politinė mintis stebina savo gilumu ir įvairove, akivaizdžiai patvirtinančia, jog Lietuva buvo  moderni ir visose srityse sparčiai žengianti į priekį Europos valstybe. Kad ir kaip nemalonu tai pripažinti, tokios įvairovės šiandien galime tik pavydėti.

Antologijos tekstai turėtų duoti ir dar vieną pamoką. Kitaip negu mes šiandien, dauguma į ją įtrauktų autorių sugebėjo rasti būtiną pusiausvyrą tarp Lietuvos ir pasaulio akiračio. Didžiąsias pasaulio politikos problemas jie matė per savo tautos ir valstybės aktualijų prizmę. Būtent šis angažuotumas lėmė, kad jie mokėjo mąstyti ir vertinti reiškinius savarankiškai. Todėl jiems pavyko autentiškai įeiti į Europos politinio mąstymo erdvę paprasčiausiai rašant europinio lygio tekstus. Deja, mums tai sunkiai pavyksta. Pastangas apmąstyti savo pačių patirtį dažniausiai pakeičia nevykę mėginimai taikyti Lietuvos politinio gyvenimo analizei mechaniškai perimamas ir netinkamas interpretacines schemas. Todėl savarankišką mąstymą užgožia gana nevykęs – mėgdžiojimu grindžiamas – politikos tyrinėjimų paviršutiniško europeizavimo arba verstenizavimo modelis.

Galiausiai antologija turėtų padėti nors kiek spręsti Lietuvos politikos mokskams galbūt svarbiausią ir sunkiausią problemą – atkurti jo sąsajas su Vakarų klasikinės kultūros ir akademinio mąstymo tradicija. Kitaip negu prieš du dešimtmečius, prieškario Lietuvos politinė mintis radosi visiškai kitokiu pagrindu. Ji augo, brendo ir modernėjo Vakarų krikščioniškojo mąstymo tradicijos dirvoje. Geriausius Vakarų ir Rusijos universitetus baigę tos minties kūrėjai buvo visiškai kitokios kultūrinės ir akademinės tradicijos atstovai. Sovietmečiu ryšys su šia tradicija buvo nutrauktas ir iki šiol jo rimčiau nemėginta atkurti. Mūsų dabartiniam politikos mokslui ši tradicija iš esmės tebėra svetima, nes jis buvo atkūrinėjamas ir teberymo ant to paties, tik šiek tiek europeizuoto žodyno požiūriu, marksizmo ir jo intelektualinio bei idėjinio šaltinio – liberalizmo —  teorinių ir metodologinių pagrindų. Ši antologija, grąžinanti mus prie tikrųjų Lietuvos politinės minties šaknų, turėtų gerokai praplėsti teorinį ir istorinį mūsų politikos mokslų akiratį ir padėti jiems greičiau įveikti dabartiniu metu akivaizdžiai matomas intelektualinio sąstingio, pirmiausia – teorinio vienpusiškumo ir skurdumo apraiškas. 

 

Prof. Alvydas Jokubaitis

 

Skirtingai negu sociologiniai politikos tyrinėjimai, reikšmingi politinės minties darbai nesensta. Savo aktualumo neprarado Platonas, Aristotelis ir Kantas. Tarpukario Lietuvos politinė mintis rodo, kad dabartinės Lietuvos politinės ir teisinės minties horizonte kol kas nėra autorių, galinčių prilygti Mykolui Römeriui. Naujo Römerio reikės laukti šimtmetį. Palyginus su tarpukariu pastebimai sumenko katalikiška politinė mintis. Katalikai turi stipriai pasitempti. Dabartiniai lietuvių humanitarai tapo vienadieniais drugeliais, kuriuos šiandien perskaičius rytoj gali užmiršti. Tarpukario politinė mintis įdomesnė savo samprotavimais apie demokratiją, tautą ir nacionalizmą. Tarpukario žmonės padėjo pagrindus tolesnei Lietuvos egzistencijai. Net sunku patikėti, kiek daug tautos gyvenime gali reikšti du nepriklausomybės dešimtmečiai. Mums turi būti gėda, kad lig šiol neturėjome tarpukario politinės minties antologijos. Nors gali būti, kad net žodis „gėda“ daugiau yra daugiau tarpukario, o ne dabartinės Lietuvos dalis.

 

Kuo išskirtinė ir intriguojanti tarpukario politinė mintis?

 

VU TSPMI doktorantas Justinas Dementavičius

 

Kalbėti apie išskirtinumą gal būtų per drąsu – visi autoriai vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau atstovavo dominuojančias Europos politinės minties sroves.
Tuo tarpu intriga neabejotinai yra, jei į ją žiūrėsime kaip į santykinį dalyką. Kai, pvz., pirmą kartą skaitai Putino “Altorių šešėlyje” nežinai kas bus irdėl to įdomu, atsiranda intriga. Skaitant antrą kartą intrigos nebelieka, bet gali pradėti žiūrėti giliau. Esu tikras, kad veik 95 proc. Lietuvos piliečių tarpukario Lietuvos politinė mintis turėtų būti intriguojanti, nes jie net neįtarė ją buvus, jau nekalbant apie tai, kad žinotų jos turinį, plėtojamas temas ir keliamus klausimus. Tad šia prasme nežinantiems ir nesidomintiems tarpukario politinė mintimi Antologija neabejotinai  bus atradimas. Dar 4 procentai gali žinoti, kad ji buvo, bet tikrai nebandė jos skaityti antrą kartą. Deja, dažnu atveju, manau, neskaitė net pirmą kartą, pasitikėdami gana menkai pagrįstom klišėm apie tai, kas ir kaip buvo kalbama tarpukariu. Tie 4 procentai galės patvirtinti arba paneigti savo turimus prietarus, bet neabejotinai nustebs pamatę, kad  viešos politinės diskusijos tarpukariu buvo kur kas gilesnės nei kad dabartiniai pasvaičiojimai apie naująją kairę ar dešinę. Likęs vienas procentas turbūt labai nenustebs, bet neabejoju, kad Antologija taps paprasta priemone dar kartą susitikti su mėgstamais autoriais.

Parašyk komentarą

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>