Sulaukėme saulėtų vasaros dienų, o maloni šiluma ir lietus užbaigė pavasario pradėtą darbą – viskas aplink pasidabino spalvomis, suvešėjo lapija. Įvairių spalvų dideli ir maži žiedai pražysta pievose ir miškuose, pelkėse ir dirvonuose. Kasdien skleidžiasi vis nauji žiedai, nuo kurių gausybės net akys raibsta.
Balti paprastojo putino (Viburnum opulus) žiedynai – tikrosios vasaros pranašai. Žiedynas sudėtinė skėtinė kekė, kraštiniai žiedai daug stambesni už vidurinius, sterilūs, bet juose yra nektaro vabzdžiams vilioti. Žiedai medingi. Paprastasis putinas – populiariausias mūsų tautosakoje krūmas, neretai apdainuojami jo žiedai ir uogos. Žievė ir vaisiai vartojami medicinoje. Augalas dekoratyvus, ypač jo forma su steriliais žiedais, liaudyje vadinamas „gulbinu“.
Varpotoji glaudenė (Phyteuma spicatum) – augalas paradoksas: nors ir priklauso katilėlinių šeimai, į katilėlius visiškai nepanaši. Liaudyje dar žinomas kaip kiškio ropė, ropunkulas, trukis, vaikdara. Glaudenės – daugiamečiai žoliniai augalai su stora mėsinga šaknimi. Gana dekoratyvus augalas, auga mišriuose Lietuvos miškuose ar pamiškių pievose. Žiedynas bežydėdamas ištįsta. Lygi žydėjimo antžeminė dalis visa valgoma, o ir šaknis saldi. Raštuose minimas kaip afrodiziakas.
Miškinės septynikės (Lysimachia europaea) žiedai žvaigždučių pavidalo, balti, ilgakočiai. Vainiklapio skiltelės dažniausiai 7, nuo to ir kilęs pavadinimas. Sėklas išbarsto vėjas. Liaudies medicinoje menkai naudojama. Turi rauginių medžiagų.
Dvilapės medutės (Majanthemum bifolium) baltų žiedų kekės mažos, stačios, ant šakelių po 2–3 žiedelius. Ji pasitinka vasarą jau prasiskleidusiais pirmaisiais žiedais ir žydi visą biržęlį. Vaisius – raudona uoga, kiek panaši į pakalnutės, karčios ir nevalgomos, netgi kiek nuodingos. Pirmą kartą augalas pražysta sulaukęs 5-6 metų. Žiedai kvepia medumi.
Apskritalapės kriaušlapės (Pyrola rotundifolia) maloniai kvepiantys žiedai po 10–25 susitelkę į purią, daugiašalę kekę. Lapai odiški, panašūs į kriaušės lapus (nuo to ir augalo vardas), susitelkę stiebo pamatinėje dalyje, žaliuoja per žiemą, išsilaiko 2–3 metus. Augalas nuodingas. Skiauterėtoji putokšlė (Polygala comosa) – nedideli, rausvai violetiniai žiedai tankiose viršūninėse kekėse. Žiedas labai savotiškas, sandara labai skiriasi nuo daugelio žiedų: 2 taurėlapiai iš 5 panašūs į vainiklapius, jie dar padidėja vaisiams nokstant. Iš 5 vainiklapių 2 gali visai neišaugti, o kiti suauga. Visose augalo dalyse yra saponino ir jis vandenyje putoja, dėl to putokšle vadinamas, o skirtingose vietovėse ir skirtingais vardais: gegutės muilas, kiškio muilas, muilenė. Lotyniškas vardas reiškia daug pieno, nes buvo manoma, kad putokšlė skatina galvijų pieno išsiskyrimą.
Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata) – ant ilgo laibo koto iškilęs tankus, pailgas, pasišiaušęs žiedynas. Žiedai sunkiai atskiriami nuo žiedyno. Augalas vaistinis (lapai, sėklos). Lapuose, kaip ir kitų gysločių, susikaupia nemažai vitaminų ir pavasarį juos galima vartoti salotoms. Gysločiai atsparūs trypimui (tuo nesunku įsitikinti, pabandžius plėšyti lapą, kurio tamprios gyslos). Išsikloję pažemę lapai saugo dirvožemį nuo išdžiūvimo ir šiek tiek stelbia kaimynus.
Europinis ožekšnis (Euonymus europaea) – padrikai šakotas krūmas ar nedidelis medelis, dekoratyvus. Į europinį ožekšnį panašus karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus), tik šio šakelės gausiai nusėtos tamsiomis karpelėmis. Abiejų rūšių ožekšniai nuodingi. Jų žievėje lapuose sėklose ir šaknyse yra alkaloidų ir glikozidų.
Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna) – tai krūmas ar nedidelis medelis. Šakos dygliuotos. Augalas vaistinis, renkami žiedai ir vaisiai, dekoratyvus.
Vilnotasis vėdrynas (Ranunculus lanuginosus) – augalas apaugęs ilgais, pasišiaušusiais plaukeliais, nuodingas.
Gauruotoji vaisgina (Ajuga genevensis), tai medingas ir vaistinis augalas.
Botaninių kolekcijų kuratorė Nijolė Nasevičienė, 2022 m.
