ANTROJI EKSPOZICIJOS DALIS
Antroji ekspozicijos dalis buvo ruošiama 2003 – 2006 metais. Vėl buvo atvežta daug durpių, nes kalvota vieta ir prastesnis dirvožemis. Sodinami augalai kilę iš Japonijos ir Kinijos kalnų. Nuošalioje ekspozicijos vietoje, ‚,reanimaciniame“ medelyne, laikinai persodinti nuo šalčių nukentėję ir blogai augę rododendrai. Tai daugiausiai iš Kinijos – Himalajų visžalių rododendrų rūšys.
Durpių mašina užklimpo, o pakrovėjo nėra. Skyriaus vedėjas D. Ryliškis ir inžinierius V.Versockas (kairėje), Vėl reikėjo užpilti teritoriją durpėmis ir sudėlioti akmenis šlaituose (dešinėje)
2007 metais pradėtas tvarkyti šlaitas greta pagrindinio tako vedančio į sodą. Tai gana aukštas, status, pietvakarinis šlaitas. Kadangi netoliese įsikurs Japoniškas sodas, visą šlaitą 2007 - 2008 metais pertvarkėme ir užsodinome samanomis. Šlaito visas plotas buvo nuklotas sausomis šakomis. Tą darbą atliko studentai – talkininkai. Su traktoriumi tas šakas apipylėme smėliu ir privolavome. Tada ant šlaito viršaus buvo užkelti rūgščių durpių maišai ir tą plotą plonu sluoksniu padengėme durpėmis ir privolavome. Apačioje šlaitas sutvirtintas, A. Jarunino pasiūlymu, medžių kamienais ir akmenimis. Taip buvo paruoštas pagrindas. 2008 metų pavasarį, tą plotą samanomis apsodino Buivydiškių kolegijos studentės ir Rododendryno darbininkės. Samanas sodino apie mėnesį. Tai buvo gana sunkus darbas dėl šlaito statumo ir nemažo jo ploto. Samanos buvo panaudotos iš parko. Sodintojos dirbo ant kopėčių.
Šlaitas 2005 metais
2007 – 2008 metais šlaitas pertvarkytas ir apsodintas samanomis
Poilsio aikštelė
2007 metų pavasarį iškilo ir A.G.Garberi skulptūra – arka `Vaisingumas`. Ji tarsi atskirią Rododendryną ir Japonišką sodą nuo senojo parko. Atsigręžus nuo arkos atgal, galima pasigėrėti nuostabiu vaizdu į Rododendryną iš „paukščio skrydžio “.
Skulptūros "Vaisingumas" atidengimas
RODODENDRYNO EKSPOZICIJOS
Centrinėje Rododendryno dalyje pasodinti visžalių ir vasaržalių (azalijų) hibridai. Tai daugiausia įvairios rododendrų veislės. Jos padaugintos auginiais, skiepijimo būdu paimant ūglius nuo motininių augalų ir gauta sodinukais. Visi rododendrų hibridai daugiausiai parvežti iš užsienio.
Vasaržalių (azalijų) rododendrų hibridai (kairėje), Visžalių rododendrų hibridai (dešinėje)
Dešinėje Rhododendryno pusėje auga įvairios rododendrų ir kitų erikinių augalų rūšys. Jos padaugintos iš sėklų, gautų mainų būdu arba iš natūralių augaviečių. Tai rūšys kilusios iš Europos, Kaukazo ir Amerikos. Rododendrai ir kiti erikiniai, kilę iš Šiaurės Amerikos yra vieni atspariausių mūsų klimatinėms sąlygoms. Čia auginamos kalmijos (grėsviai), leukotojos, menziesijos, balžuvos, pjeriai (sietminai) ir kiti erikinių šeimos augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos zonos.
Amerikinių rododendrų grupė
Rododendryno šlaite auga didelė erikinių augalų įvairovė. Tai žemaūgiai rododendrai, balžuvos, bruknuolės, bruknės, erikos , varnauogės, leukotojos ir daugelis kitų erikinių augalų.
Šlaitas
Botanikos sodo statybininkai irgi paliko savo pėdsakus Rododendryne. 2005 m. pastatytas pirmasis namelis prie miško. Čia įrengti du kambariai: kasa lankytojams priimti ir kambarys darbininkams. Statybininkai - V.Lisovskij ir M. Makovskij.
2005 metai
2009 metais pastatytas antrasis namelis. Jis skirtas laikyti darbo įrankiams.
Ūkinis pastatas
Mūsų tikslas – eksponuoti ne tik rododendrus, bet ir kitus augalus iš sukauptos turtingos augalų gentimis bei rūšimis erikinių šeimos. Norint suteikti lankytojams įvairesnių įspūdžių, ekspozicijoje panaudoti ir kitų šeimų augalai, augantys panašiose ekologinėse sąlygose.
Japonijos augalų grupė
Ypač geros auginimo sąlygos hortenzijoms, magnolijoms, klevams bei kitiems augalams. Reikia ir žolinių augalų, kurie žydi kitu metu nei rododendrai. Takų pakraščių apsodinimui jie labai tinkami. Tai ne tik erikiniai augalai: erikos , viržiai, balžuvos, bet ir ožekšniai, astilbės, raktažolės, melsvės, paparčiai , gebenės ir daugelis kitų.
Laipiojančioji hortenzija, šluotelinė hortenzija `Limenlight`, viržis `Anette`
Augalų grupės tarpusavyje derinamos pagal žydėjimo laiką, žiedų spalvą, krūmų aukštį ir lajos formą. Rododendrų rūšys eksponuojamos pagal kilmę. Augalai grupėse komponuoti pagal įvairiausius požymius, panaudojant esamo reljefo ypatumus, prisilaikant ekologinių poreikių, atsižvelgiant į dekoratyvinių augalų derinimo principus.
2008 metai. Žydi Leucothoe fontanesiana ir rododendrai (kairėje), pavasariniai rododendrų ūgliai (dešinėje)
Dauguma rododendrų gerai jaučiasi šitame pušyne. Užaugantys ūgliai iki 20 cm – tai geras augimo rodiklis.
2012 metais Rododendryno ekspozicijoje augo apie 140 rūšių ir 215 veislių rododendrų. Kiti erikiniai – 23 gentims priklausantys 198 taksonų augalai.
Dar tik dešimtą sezoną gyvuoja Rododendrynas. Kasmet keičiasi augalų skaičius, nes išauginami nauji augalai, kasmet kokie nors augalai žūsta. Kiekvieną pavasarį kolektyvo laukia iššūkis, kaip atgaivinti sužeistus augalus, kaip paruošti teritoriją lankytojų priėmimui, kad ekspozicijoje būtų jauku ir gera.
Kuriant šią ekspoziciją be išankstinio projekto, labai pasitarnavo ir šių eilučių autorės želdynų inžinierės diplomas. Na, o dendrologijos skyriaus vedėjas, o nuo 2002 metų ir sodo direktorius dr. A.Skridaila vadovavo šiam darbui sumaniai, kūrybiškai ir išradingai.
Nuotraukos: V.Pribušauskaitės, S. Žilinskiatės
V.PRIBUŠAUSKAITĖ
