Ką reiškia šis pavadinimas, kur tas sodas yra? Tokie ir panašūs klausimai kyla? Tuoj paaiškinsiu. Atsakymas paprastas: 2011–04–20, kelios dienos prieš Velykų šventę, dendrologai šioje Botanikos sodo vietoje pasodino pirmuosius kolekcinius augalus. Pavyzdžiui, vakarinės tujos veisles: Thuja occidentalis `Argentea`, Thuja occidentalis `Lytomisl`, Thuja occidentalis `Ohlendorfii`, Thuja occidentalis `Stolwijk`; žirniavaisio puskiparisio veisles: Chamaecyparis pisifera `Plumosa Aurea` ir Chamaecyparis pisifera `Filifera`; tarpinį kukmedį Taxus x media `Hillii` bei dvi egles: Picea abies `Inversa` ir Picea pungens `Hoopsii`. O šita erdvė spontaniškai buvo pavadinta „Velykų sodu“, tuo labiau, kad ir oras buvo saulėtas ir šiltas. Per praėjusius metus augalai prigijo, pradėjo augti ir jau rodo savo grožį.
Šį sodelį surasti visai nesunku. Tai nedidelė, apie du hektarus užimanti erdvė, plytinti tarp Senųjų dendrologinių kolekcijų ir Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų plotų. Jei dar tiksliau, tai šiaurinė riba yra asfaltuotas, taip vadinamas „žiedinis“ kelias; pietinė riba – takas palei gėlininkų kolekcijas; vakarinė riba eina rytiniu senojo parko pakraščiu, kur ilgoje eilėje auga juodalksniai; rytinės ribos elementai yra tvenkinėlis ir pelkėtas miškas – natūralios floros buveinė. Čia šviesi, saulėta ir šilta vieta, iš visų pusių apsaugota nuo vėjų. Įrengti takai, kuriais galima pasivaikščioti bei nukeliauti į kitas botanikos sodo teritorijas. Geradarių dėka buvo pastatyti suolai poilsiui.
Ilgą laiką šioje vietoje buvo Dendrologijos skyriaus medelynas, bet vėliau iškeltas į kitą plotą. Taigi, atsilaisvinusi erdvė labai greitai buvo pritaikyta lankytojams. Naujai pasodinti augalai turėjo būti žemaūgiai, kad neužstotų sodelio ribų; turėjo pasižymėti spalvingumu: žiedų, lapų ar spyglių; patraukti dėmesį savo lajos forma ir pritapti prie čia jau seniai augančių ąžuolų ir klevų. Trys ąžuolai 1979 metais buvo atvežti iš Simono Daukanto tėviškės tuometinio Dendrologijos skyriaus vedėjo S.Deveikio iniciatyva. Paprastieji klevai yra savaiminiai, čia augantys nuo senų laikų.
Vėliau pasodinti spygliuočiai, tokie kaip Picea abies `Procumbens`, Thuja occidentalis `Filiformis`, Pinus cembra, Pinus armandii, Taxus baccata `Barronii`, Juniperus x pfitzeriana `Mordigan Gold`, ir kt. dėmesį patraukia lajos forma, spyglių arba žvynelių spalva.
Auginami gražiai žydintys ar spalvingus lapus turintys lapuočiai krūmai paįvairina šį želdyną: Weigela florida `Victoria`, Weigela florida `Variegata`, Berberis thunbergii `Bonanza Gold`, Berberis thunbergii `Hellmond Pillar`, Sambucus nigra `Black Beauty`, Buxus sempervirens `Latifolia Maculata`, Syringa meyeri `Palibin`, Spiraea nipponica `Gerlve`s Rainbow`.
Be to, pasodintos tokios rūšys kaip Corylus colurna, Viburnum carlesii, Amelanchier pumila, Laburnum anagyroides var. sessilifolium, Daphne alpina, Spiraea humilis yra retai auginamos. Manome, kad jos sulauks susidomėjimo ateityje. Dar reikėtų pridėti ir spygliuočius: Juniperus x pfitzeriana `Blue and Gold`, Chamaecyparis lawsoniana `Golden Wonder`, Taxus baccata `William`s Barron`, Taxus baccata `Dawid`, kurie taip pat įdomūs spyglių spalba ir lajos forma.
Šiame sodelyje galima ramiai praleisti laiką – prisėdus ant pasirinkto suoliuko, galima gėrėtis priešais esamu vaizdu, klausytis paukščių čiulbėjimo ar užsimerkus pajausti vėjelio dvelksmą. Jeigu vėjas pasitaikys smarkesnis, būtent šioje vietoje galite ramiai stebėti, kaip siūbuoja pakraščiais augantys dideli medžiai ir kaip jų „globojami“ mėgaujasi užuovėja tie jaunieji, pasodinti kolekciniai medžiai ir krūmai.
Mažieji sodo lankytojai turės progą pabėgioti takeliais, pažiūrėti, kokie drugeliai praskrenda, o kartu su tėveliais galės stebėti plaukiojančius šalia esančiame tvenkinėlyje vandens paukščius – antis ir laukius.
Gerų įspūdžių!
Gintarėlė Jurkevičienė
2016-07-14
