VU BOTANIKOS SODO KAIRĖNUOSE NATŪRALIOS AUGALŲ IR GYVŪNŲ BUVEINĖS
IV-V a. pilkapio (archeologijos paminko, saugomo valstybės) teritorijoje tarp retų brandžių pušų susiformavusioje pievoje dažniausiai auga stepinių pievų, pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pievų bei smėlynų augalų rūšys. Čia vyrauja šilumamėgiai, turintys siaurus siūliškus, pilkšvus plaukeliais apaugusius arba smulkiai skaldytus lapus, žemi augalai: paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.), vienagraižė kudlė (Pilosella officinarum F. W. Schulz et Sch. Bip.), siauralapė miglė (Poa angustifolia L.) ir kt. Aptinkami ir kitaip sausrai prisitaikę augalai. Tai sukulentai, kaupiantys vandenį sustorėjusiuose lapuose ir stiebuose: aitrusis šilokas (Sedum acre L.), didžioji vilkpupė (Hylotelephium maximum (L.) Holub) ir kt.
Šioje buveinėje auga net 122 induočių augalų rūšys: čiobralapė smiltė (Arenaria sepyllifolia L.), apskritalapis katilėlis (Campanula rotundifolia L.), šreberio viksva (Carex praecox Shreb.), šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides L.), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.), melsvoji kelerija (Koeleria glauca (Spreng.) DC.), geltonžiedė liucerna (Medicago falcata L.), šilinis saliavas (Peucedanum oreoselinum (L.) Moench), pievinė šilagėlė (Pulsatila pratensis (L.) Mill.), kalninis dobilas (Trifolium montanum L.), plačialapė veronika (Veronica teucrium L.) ir kt.
2006 m. į tvenkinį buvo įleisti baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella (Valenciennes) siekiant apsaugoti vandens telkinį nuo per didelio užžėlimo.
Botanikos sodo pušynas keturaukštis, šviesus, jame augalų rūšių nedaug. Viršutiniame arde vyrauja paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.). Žemesnėse ir derlingesnėse vietose paprastąją pušį keičia paprastoji eglė (Picea abies (L.) H. Karst.). Pomiškyje auga lapuočiai medžiai. Įvairių krūmų trake pasitaiko paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.), auga paprastoji avietė (Rubus idaeus L.) ir kt. Krūmokšnių-žolių dangoje auga paprastoji mėlynė (Vaccinium myrtillus L.), paprastoji bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.), paprastoji žemuogė (Fragaria vesca L.) ir kiti augalai. Samanų dangoje vyrauja atžalinė gūžtvė (Hylocomium splendens (Hedw.) Schimp.) ir paprastoji šilsamanė (Pleurozium schreberi (Brid.) Mitt.).
Botanikos sodo plačialapių miškas yra penkiaaukštis. Viršutinį aukštą formuoja plačialapiui miškui būdingi augalai: paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.). Drėgnesniuose dirvožemiuose paprastąjį ąžuolą keičia paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.), kuris tolerantiškas drėgmės pertekliui ar net užtvindymui. Kiti plačialapiai medžiai paprastasis klevas (Acer platanoides L.), kalninė guoba (Ulmus glabra Huds.) miške auga kaip priemaiša.
Žemesnį aukštą reprezentuoja paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.), auga paprastoji eglė (Picea abies (L.) H. Karst.), pomiškyje pasitaiko plaukuotojo beržo (Betula pubescens Ehrh.).
Krūmų aukštas vidutinio tankumo, dažniausiai auga paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.), paprastasis sausmedis (Lonicera xylostemum L.), europinis ir karpotasis ožekšniai (Euonymus europeus L., E. verrucosus Scop.), kalninis serbentas (Ribes alpinum L.).
Žolinė danga tanki, vešli, iš trijų poardžių: pirmasis poardis tai aukštos žolės: paprastoji garšva (Aegopodium podagraria L.), didysis eraičinas (Festuca gigantea (L.) Vill.), vilnotasis vėdrynas (Ranunculus lanuginosus L.), miškinė sorokė (Milium effususm L.); antrasis vidutinio aukščio žolės: tamsioji plautė (Pulmonaria obscura Dumort.), keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia L.), krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea L.), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon (L.) Ehrend. et Polatschek), varpotoji juodžolė (Actaea spicata L.), baltažiedė ir geltonžiedė plukės (Anemone nemorosa L., A. ranunculoides L.), pavasarinis švitriešis (Ficaria verna Huds.), paprastasis rūtenis (Corydalis solida Clairv.), gegužinė žvynšaknė (Lathraea squamaria L.); trečiasis - žemos žolės, pvz., europinė pipirlapė (Asarum europeum L.), triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis Mill.) ir kt.
Samanų danga reta.
Plačialapių miške ir senajame parke vakarais galima pamatyti šikšnosparnių.
Šiame tvenkinyje aptinkama seklių vandenų augalų, nendrių-meldų, vandens lelijų, plačialapių plūdžių, pasinėrusių makrofitų, pasinėrusių mikrofitų juostų ir laisvai plaukojančių augalų.
Pakrantėse auga lieknoji ir šiurkščioji viksvos (Carex acuta L., C. pseudocyperus L.), šakotasis šiurpis (Sparganium erectum L.). Giliau nuo kranto auga plačialapis švendras (Typha latifolia L.), paprastoji nendrė (Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud.). Vienas vyraujančių šio tvenkinio augalų yra menturinė plunksnalapė (Myriophyllum verticillatum L.). Iš pasinėrusių, bet virš vandens žiedynus iškeliančių, užželiančiame sodo tvenkinyje paplitęs vabzdžiaėdis vandens augalas paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris L.).
Šiame tvenkinyje gausu įvairių varliagyvių.
Pelkėto miško nuošalioje ir iš pirmo žvilgsnio žmogui nepatrauklioje buveinėje dar vadinamoje „lakštingalų slėniu“ auga ir paukščiams prieglobstį teikia virš 10 rūšių lapuočių medžių ir krūmų: juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaert.), drebulė (Populus tremula L.), baltalksnis (Alnus incana (L.) Moench), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.), plaukuotasis beržas (Betula pubescens Ehrh.), paprastoji ieva (Padus avium Mill.), pasitaiko paprastojo klevo (Acer platanoides L.) ir net spygliuočių medžių (Picea abies (L.) H. Karst. – paprastoji eglė).
Gausu įvairių krūmų. Auga raudonuogis ir juoduogis šeivamedžiai (Sambucus racemosa L., S. nigra L.), paprastoji avietė (Rubus idaeus L.), dygioji šunobelė (Rhamnus catarctica L.), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum L). Krūmų arde taip pat auga blindė (Salix caprea L.), ir paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.).
Medžių paunksmėje veši šlapių miškų puošmena – paprastoji sprigė (Impatiens noli-tangere L.). Gausu didžiosios dilgėlės (Urtica dioica L.). Drėgnose pamiškėse auga miškinis skudutis (Angelica sylvestris L.). Ant karklų galima pastebėti besivejančią patvorinę vynioklę – Calystegia sepium (L.) R. Br. Mišku tekančiame šaltiniuotame upelyje auga nuodingoji nuokana (Cicuta virosa L.), šakotasis šiurpis (Sparganium erectum L.). Miške yra ir viksvuolinių (Cyperaceae Juss.), miglinių (Poaceae (R. Br.) Bernhart) šeimų žolių.
Pelkėtame miške gyvena daug paukščių, bet labiausiai girdimi tai vakarinės lakštingalos (Luscinia megarhynchos (Brehm) ir volungės (Oriolus oriolus (L.).
V. Stakelienė kuruoja vaistinių, aromatinių, prieskoninių augalų kolekciją, kurią šiuo metu sudaro 65 taksonai. 2011 m. pradėtą įkurti fitoremediacijos ekspoziciją bei 2007-2008 m. įkurtas samanų šlaitas.
V. Stakelienė 2015.04.02
