Magnolijos, tai reliktiniai augalai, vieni seniausių lapuočių augalų planetoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad magnolijos Žemėje augo jau daugiau nei prieš 20 milijonų metų. Magnolijų vardą šiai lapuočių genčiai suteikė Karlas Linėjus 1753 m. prancūzų botanikos sodo direktoriaus Pjero Magnolio (Pierre Magnole, 1638–1715 m.) garbei. Šiuo metu pasaulyje auga apie 125 magnolijų rūšys, kurios natūraliai paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikos tropikuose. Tai visžaliai ar vasaržaliai medžiai arba krūmai, kurie žydi stambiais, baltais, gelsvais, rausvais ar purpuriniais žiedais. Lapų dydis priklauso nuo rūšies, tačiau gali svyruoti nuo 5 iki 25 cm ilgio. Siekiant išryškinti dekoratyviąsias magnolijų savybes, pasaulyje kasmet vis išvedamos naujos magnolijų veislės, kurios išsiskiria savo žiedų spalva, dydžiu ir forma.
Vilniaus universiteto botanikos sode siekiama sukurti tinkamiausių Lietuvoje auginti magnolijų kolekciją. Atrenkamos labiausiai prisitaikiusios Lietuvos sąlygomis augti magnolijų rūšys ir veislės. Veislės atrenkamos pagal jų dekoratyvines savybes, kurios labiausiai reprezentuoja magnolijų dekoratyvinių požymių įvairovę.
Manoma, kad magnolijos Europoje pradėtos auginti maždaug prieš 300 m. Į Lietuvą jos atkeliavo XX a. VU Botanikos sode kolekcija pradėta kaupti 1978 m. Pirmieji kolekcijos augalai (rūšys) buvo auginami iš sėklų. Iki 2017 m. kolekcijoje buvo 8 rūšių magnolijos. Nuo 2017 m. kolekcija kasmet pildoma naujomis magnolijų veislėmis.
Magnolijų kolekcijai atrenkamos geriausiai atlaikančios žiemos šalčius magnolijos, kurios gali augti 4–5 šalčio atsparumo zonoje. Taip pat stengiamasi parinkti skirtingo augumo veisles, kurių aukštis gali svyruoti nuo 3,5 m iki keliolikos metrų. Dar vienas atrankos kriterijus, tai magnolijų žiedų spalva. Veislių žiedai gali būti nuo baltų iki labai tamsių atspalvių. Jie gali būti balti, rausvi, gelsvi, geltoni, raudoni ar violetiniai. Šiuolaikinės magnolijų veislės išsiskiria ne žiedų spalvine gama, bet ir žiedų formomis, tokiomis kaip varpelio, dubenėlio, dubenėlio su puodeliu, šampano taurės, puodelio ar kokteilinės taurės.
 |
Žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata (Siebold & Zucc.) Maxim.) Medis arba krūmas, 4,5–6 m aukščio, 3–4,5 m pločio rutuliška laja. Žiedai balti, dekoratyvūs, kvapūs, primena žvaigždę, apie 8 cm skersmens. Žiedą sudaro 12–18 siaurų vainiklapių. Kartais nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Tėvynė: Japonija. Šalčiams atsparus. |
 |
Šviesioji magnolija (Magnolia obovata Thunb.) Apie 15 m aukščio ir 10 m pločio medis. Lapai pailgai atvirkščiai kiaušiniški iki 40 cm ilgio ir apie 20 cm pločio, susitelkę po kelis ūglių viršūnėse, žali. Žiedai kreminio atspalvio iki 20 cm skersmens, kuriuos sudaro iki 12 žiedlapių. Žydi sulapojus. Sutelktinis vaisius ritiniškas, iki 15 cm ilgio, iš pradžių žalias, o sunokęs – rausvai rudas. |
 |
Magnolija (Magnolia) 'Sunsation' Apie 6 m aukščio ir apie 3 m pločio laja medis. Žiedai geltoni, lapai žali. Žydi lapams neišsiskleidus, balandžio – gegužės. mėn. Veislė išvesta 1997 August Kehr, Karolinoje, JAV. Gauta sukryžminus M. x brooklynensis 'Woodsman' x M. 'Elizabeth'. |
 |
Magnolija (Magnolia) 'Susan' Nedidelis medis arba krūmas, kuris užauga iki 3 m pločio ir panašaus aukščio. Žiedai purpuriniai, lapai žali, blizgūs. Žydi balandžio – gegužės mėn., pakartotinai pražysta ir vasaros viduryje, tik ne taip gausiai. Veislė išvesta 1950 m. Nacionaliniame arboretume, Vašingtone. Gauta sukryžminus M. liliiflora 'Nigra' x M. stellata 'Rosea'. |
