Vilkdalgiai – tai daugiamečiai, šakniastiebiniai, bei svogūniniai augalai. Lotyniškas pavadinimas Iris suteiktas pagal senovės graikų vaivorykštės deivę Iridą, dėl žiedų spalvų įvairovės. Lietuviškas genties pavadinimas suteiktas dėl į kardus panašių lapų. Vilkdalgiai tarpusavyje skiriasi aukščiu, žiedlapių padėtimi, žiedų skaičiumi, žydėjimo laiku bei spalvų įvairumu. XX a. pradžioje šios gėlės buvo plačiai auginamos dėl gražių žiedų ir lapų. Lietuvoje drėgnuose miškuose, upių pakrantėse, užmirkusiose pievose natūraliai auga dvi rūšys: Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica L.) ir Geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus L.). Sibirinis vilkdalgis 1962 buvo įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą ir priskirtas 2 (V) kategorijai (Pažeidžiamos rūšys). Literatūros šaltiniuose aprašoma 15 Lietuvoje introdukuotų vilkdalgių rūšių. Viena iš jų Mėlynžiedis vilkdalgis (Iris germanica L.) kurių šakniastiebių preparatai pripažinti medicinoje 21 pasaulio šalyje. Rašytiniai šaltiniai nurodo, kad dar viduramžiais iš vilkdalgių žiedų buvo išgaunamas mėlynos ir žalios spalvos pigmentams, kuriuos naudojo to meto tapytojai bei rankraštinių knygų iliustruotojai. Tik kelios rūšys vilkdalgių (Iris pallida Lam., Iris germanica L.) dėl šaknyse kaupiamų eterinių aliejų tinkami naudoti aukštos kokybės kvepalų gamyboje.
Lietuvoje populiariausi yra barzdotieji vilkdalgiai, geriausiai auga gerai įdirbtoje, saulėtoje, neužmirkusioje dirvoje. Patariama juos sodinti taip, kad šakniastiebis būtų pietų pusėje. Sodinami negiliai, šakniastiebio nugarėlė turėtų matytis dirvos paviršiuje. Pasodinti per giliai vilkdalgiai sunyksta. Nepatartina jų sodinti ir į rūgščią dirvą. Dauginti tinkamiausias laikas yra po žydėjimo – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Nužydėjusius stiebus patariama pašalinti, kaip ir apdžiūvusius ar pažeistus lapus.
Vilkdalgių rūšys plačiai pritaikomos kaip dekoratyviniai augalai: žemaūgiai sausų vietų vilkdalgiai efektyviai atrodo alpinariumuose, taip pat pritaikomi skverams, sodybų sklypams puošti. Tinka sodinti grupėmis vejoje arba kaip bordiūrinius augalus prie takų. Drėgnų vietovių vilkdalgių rūšys tinkamos apželdinti dirbtinius vandens telkinius ir jų pakrantes. Komponuojant vilkdalgius gėlynuose, siūloma juos sodinti atsižvelgiant į augalo aukštį, kad aukštaūgiai (70 cm ir aukštesni) neužgožtų žemaūgių (iki 20 cm) vilkdalgių. Pirmieji Vilniaus universiteto botanikos sodo Kairėnuose vilkdalgiai pražysta dar kovo mėnesį. Gausesnis šios augalų genties žydėjimas prasideda gegužės–birželio mėnesiais. Atsiradus naujoms veislėms su daugybe naujų atspalvių vilkdalgiai tampa vis labiau populiarūs.
APIE VILKDALGIŲ, TINKAMŲ AUGINTI LIETUVOS SĄLYGOMIS, KOLEKCIJĄ
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
12)
14)
15)
16)
17)
18)
19)
20)
Nuotraukose: 1) Vilkdalgis (Iris) 'Alaskan Gold'; 2) Vilkdalgis (Iris) 'Sunny Dawn'; 3) Vilkdalgis (Iris) 'Fall Symphony'; 4) Vilkdalgis (Iris) 'Slovak Sapphire'; 5) Vilkdalgis (Iris) 'Royal Coach'; 6) Vilkdalgis (Iris) 'Geltonoji Jūra'; 7) Vilkdalgis (Iris) 'Meilutis'; 8) Vilkdalgis (Iris) ‘Dresden Candle Glow‘; 9) Vilkdalgis (Iris) 'Andalusian Blue'; 10) Vilkdalgis (Iris) 'Blue Pools'; 11) Vilkdalgis (Iris) 'Walhalla'; 12) Vilkdalgis (Iris) 'Dilly Dilly'; 13) Vilkdalgis (Iris) 'Emerald Rays'; 14) Vilkdalgis (Iris) 'Fritjof'; 15) Vilkdalgis (Iris) 'Gingerbread Man'; 16) Vilkdalgis (Iris) 'Glowgirl'; 17) Vilkdalgis (Iris) 'Findelkind'; 18) Vilkdalgis (Iris) 'King Christian'; 19) Vilkdalgis (Iris) 'Knotty pine'; 20) Vilkdalgis (Iris) 'Little Buccaneer'.
