AKIMIRKOS iš vasaros žiedų parodos LELIJA MINDAUGO KARŪNAI ir Dianos Zviedrienės tapybos parodos ŽOLYNŲ PASAKA. Lelijų, rožių ir įvairiausių dekoratyvinių augalų ekspozicijas praturtino florisčių Vaivos Jucytės ir Audronės Sabalytės–Burbulienės floristinės kompozicijos. Parodas atidarė (1 nuotrauka, iš kairės į dešinę) Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė, floristės Audronė Sabalytė–Burbulienė ir Vaivos Jucytė, VU Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila, Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vadovė Aida V. Dobkevičiūtė ir menininkė Diana Zviedrienė. Parodą LELIJA MINDAUGO KARŪNAI jau šeštus metus organizuoja (2 nuotrauka) Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupė: https://bit.ly/2NSnqGX .
1)
2)
3)
VU Botanikos sode Kairėnuose – išskirtinė vasaros žiedų paroda LELIJA MINDAUGO KARŪNAI.
Lietuvos valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas kviečia į gėlių parodą LELIJA MINDAUGO KARŪNAI. Čia akį trauks šimtai įvairiausių rūšių ir veislių lelijų, viendienių, rožių ir kitų vasarą žiedais džiuginančių augalų, kolekcionuojamų sodo skyriuose Kairėnuose ir Vingyje. Parodą papildys žavios dekoratyvinių miežių (mutantų) puokštės ir kitos staigmenos.
Liepos 3 d. 15 val. parodą LELIJA MINDAUGO KARŪNAI organizatoriai atidarys kartu su Dianos Zviedrienės tapybos paroda ŽOLYNŲ PASAKA, kuri veiks Muziejuje iki liepos 26 d.
Gėlių paroda laukia lankytojų liepos 3–6 d. nuo 12 val. iki 19 val. VU Botanikos sodo Muziejuje Kairėnuose! Gėlių ekspozicijas ruošia Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės ir Vingio skyriaus specialistai. Tai jau šeštoji VU Botanikos sodo specialistų rengiama šių įspūdingiausių liepos mėnesio kolekcinių gėlių paroda.
Stilizuotos lelijos ornamentų randama jau Mesopotamijos laikais, o mums labiausiai pažįstamas – fleur-de-lis simbolis, dėl katalikybės įtakos paplitęs Renesanso Europoje ir puošiantis ne vienos dinastijos ar garsios giminės herbus. Taip pat lelijos ženklas yra mėgstamas tradiciniuose lietuvių audimų, siuvinėjimo raštuose, apie jas dainuojama liaudies dainose. Lelijos – ypatingos gėlės, savo stambiais, išraiškingais žiedais bei aromatu traukiančios dėmesį pačiame vasaros įkarštyje. Šis daugiametis svogūninis augalas neprarado savo populiarumo per tris auginimo tūkstantmečius. Gamta sukūrė apie 110 skirtingo aukščio ir atspalvių rūšių, o įvairių šalių selekcininkai, negalėdami atsispirti lelijų magijai, išvedė daugiau nei dešimteriopai vien tik Tarptautiniame lelijų registre jau patvirtintų veislių. Šiuo metu VU Botanikos sode auginama apie 600 įvairių rūšių ir veislių lelijų.
Nuotraukose 2020 m. lelijų „šventinė eisena“ į parodą LELIJA MINDAUGO KARŪNAI: 1) lelija (Lilium) 06-2-7; 2-3) lelija (Lilium) 'Graffiti'; 4) lelija (Lilium) 'Daniele'; 5-6) Miškinė lelija (Lilium martagon L.); 7) lelija (Lilium) 'Ariadne'; 8) lelija (Lilium) 'Royal Star'; 9) lelija (Lilium) 03-40-3; 10) Lilium cernuum f.album; 11) lelija (Lilium) 'Margarita'; 12) lelija (Lilium) 'Easy Dance'.
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10) 
11)
12)
Lietuvoje yra daug gėlių selekcininkų. Vienas iš jų – lelijų selekcininkas Juozas Proscevičius, kuris baigė VU Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo (genetika ir selekcija) kvalifikaciją, apsigynė gamtos mokslų daktaro disertaciją. Mokslininkas kelis dešimtmečius rinko ir augino savo bei kitų selekcininkų išvestas lelijas, kurias padovanojo VU Botanikos sodui. Jo sukurtos lelijos atitinka aukščiausius selekcijos standartus ir nenusileidžia pasaulyje garsių olandų selekcininkų išvestoms lelijoms, o kartais ir pralenkia. Nuostabios veislės ir hibridai: 'Olimpija', 'Daniele', 'Margarita', 'Vera Pavlovskaia', 'Saulius' ir dar daugybė kitų viena už kitą gražesnių.
Nuotraukose lelija (Lilium) 'Saulius' ir Juozas Proscevičius (dešinėje), kuris sukūrė šią leliją 2010 m. ir pavadino sūnaus vardu. Tai labai sėkmingas selekcinis darbas. Augalas galingas ir gyvybingas, gerai dauginasi ir atsparus puviniui. Jo stambūs žiedai (skersmuo 16 cm), tvirtas, nelinkstantis žiedynkotis, žiedai taurės formos ir įspūdingos abrikosiniai avietinės, polichrominės spalvos. Lelijos aukštis siekia 90 cm. Tai kompleksinis hibridas tarp vamzdiškų, AH ir LA lelijų. Kilmė ('Roter Kalif' x 'Longistar Tetra').
Lankytojų laukia įvairių dekoratyvių augalų ekspozicijos. Gal ne visi pažįsta acenas, – šie augalai natūraliai paplitęs Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ir Tasmanijos saloje, Pietų Amerikoje. Sutinkama pievose, prieškalninėjė – subalpinėje juostose. Erškėtinių (Rosaceae) šeimos, šliaužiančiais bei gerai įsišaknijančiais stiebais, kiliminis, daugiametis augalas. Žiedai smulkūs, balti sudaro galvutes, o nužydėję formuoja labai dekoratyvius vaisynus. Jie žalsvi, apvalūs su rausvais dygliukais ir lipnūs, ilgai išlaiko dekaratyvumą. Beje, susidomėję gali aplankyti parodą „Tasmanija. Ieškant Gondvanos” Informaciniame centre (daugiau skaitykite ČIA).
Nuotraukose acenos žiedynai ir vaisynai: 1-2) Acaena novae-zelandiae; 3) Acaena caesiiglauca; 4) Acaena magellanica.
1)
2)
3)
4)
Šiais metais parodos lankytojus džiugins ir rožių veislės. Botanikos sode siekiama sukurti tinkamiausių Lietuvoje auginti senovinių ir modernių rožių kolekciją. Parenkamos atspariausios ligoms ir kenkėjams bei šalčiui veislės. Taip pat veislės atrenkamos pagal jų dekoratyvines savybes, žiedo spalvą, žiedo formą, krūmo dydį. Vingio skyriuje šiuo metu auginama 150 veislių (550 krūmų) pagrindinių rožių grupių (arbatinių hibridinių, poliantinių, floribundinių, miniatiūrinių, modernių krūminių), kurios beveik nepertraukiamai žydi iki vėlyvo rudens, o Kairėnuose šalia senojo parko liepų alėjos 1,5 ha plote auginama 80 pavadinimų senovinių, 79 pavadinimų modernių krūminių bei 16 veislių poliantinių rožių. Daugiau apie rožių kolekciją skaitykite ČIA.
Nuotraukose 2019 m. gėlių parodos akimirkos:
%20s_1.jpg?1593339946321)
%20s.jpg?1593339827182)
%20s.jpg?1593340014839)
%20s.jpg?1593340042565)
%20s.jpg?1593340135125)
Dianos Zviedrienės tapybos darbai:
