2021.09.04–10.03
Vilniaus universiteto botanikos sodo Muziejuje
Kairėnų g. 43, Vilnius. www.botanikos–sodas.vu.lt
Penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12.00 iki 18.00 val.
Vilniaus fotografijos meno centras „7:14“ siekia supažindinti su alternatyviais fotografijos procesais bei jų pritaikymu meninėje praktikoje, todėl kartu su Vilniaus universiteto botanikos sodu pristato projektą, parodą ir kūrybines dirbtuves „Botanikos sodo studija’21”.
Meniniame tyrime dalyvauja fotografė Emilija Petrauskienė, kuri jau anksčiau eksponavo parodą VU Botanikos sode Kairėnuose, ir menininkė Dovilė Dagienė-DoDA, kuri dirba prie didelės apimties tyrimo bei fotografijų ciklo „Augalų atmintis“. Dvi autorės 2021 m. vasarą tyrinėjo ir kūrybai naudojo augalus bei alternatyvius fotografijos procesus tokius kaip šlapias kolodijus, cianotipija, antotipija ir chlorofilo atspaudas, ieškojo įkvėpimo ir dirbo VU Botanikos sode Kairėnuose ir Vingio skyriuje. Autorės pristato kūrybinius projekto rezultatus parodoje (2021.09.04-10.03) ir edukacinėse dirbtuvėse rugsėjo 25-26 d. sodo Muziejuje, kurių metu lankytojus supažindino su augalų panaudojimu alternatyviuose fotografijos procesuose, aktualizuojant senas ir atveriant naujas ir tvarias meninės kūrybos praktikas.
Fotografė Emilija Petrauskienė šios botanikos sodo studijos metu, panaudodama ankstyvosios fotografijos techniką – ambrotipiją, fotografavo Vilkdalgius ir Miežius mutantus. Meninio tyrimo metu fotografės darbuose savitai išryškėjo ambrotipijos ir botanikos sąjunga. Augalų struktūras išryškinusi šlapio kolodijaus technika netikėtai atsiskleidė per tipologijos metodą, kurį bene nuosekliausiai fotografijos istorijoje plėtojo Bernardas ir Hilla Becheriai.
VU Botanikos sodo vienas iš tikslų yra augalų kolekcijų kaupimas. Dekoratyvinių žolinių augalų skyriuje kaupiamos gausios vilkdalgių, vienadienių, bijūnų, kardelių ir kitų augalų kolekcijos. NUOTRAUKOS: 1) Emilija Petrauskiene. Iris 'Prancishkaus Vyshninis'; 2) Emilija Petrauskiene. Iris 'Vaiva'; 3) Emilija Petrauskiene. Iris 'Volis'
1)
2)
3)
Vilkdalgių selekcija Lietuvoje pradėta 1929–1930 m. Jų kolekcija pradėta kaupti dar 1992 metais. Ji plėtėsi dėka tokių lietuvių selekcininkų kaip P. Balčikonis, A. Gražys, O. Griniuvienė, J. A. Liutkevičius, G. Klimaitis, J. E. Tarvidas, E. Tarvidienė ir D. Žigarienė. Dalis vilkdalgių atkeliavo iš kitų botanikos sodų ar kolekcijų. Šiuo metu VU Botanikos sode yra auginama virš 200 barzdotųjų vilkdalgių rūšių, iš jų apie 50 yra lietuviškos (parengta pagal L. Galinskaitę, G. Štukėnienę).
Barzdotieji vilkdalgiai (Iris barbata) grupuojami pagal žydinčio augalo aukštį, žiedo dydį. Taip pat pagal spalvą – vienspalviai ar dviejų skirtingų spalvų. Tačiau fotografijose, panaikinus spalvą, galime matyti gerokai daugiau skiriamųjų požymių – ne vien tik augalo aukštį ar žiedo spalvą. Taip galime įžvelgti skirtingas žiedo, žiedlapių formas, struktūrą, žiedų išsidėstymą ant žiedkočio, lapų dydį ir jų santykį su žiedkočiu. Fotografijų atspauduose yra tikslingai pasirinktas mastelis 1:1 – augalo atvaizdas yra natūralaus dydžio. Žiedkotis, dėl dydžio netelpantis į numatytos kompozicijos rėmus, buvo dalinamas (įstrižu pjūviu), taip suteikiant galimybę įsivaizduoti jo natūralų aukštį.
Paprastasis miežis (Hordeum vulgare) yra vienaskiltis augalas, priklausantis varpinių (miglinių) šeimai (Poaceae). Lietuvoje pagal pasėlių plotus miežiai yra antra kultūra po kviečių. Jie auginami nuo seno, lengviau prisitaiko prie platesnių aplinkos sąlygų svyravimų, tad gali augti įvairiose geografinėse zonose. Yra sukurta daug veislių, o įvairių mutantų dar daugiau. VU Botanikos sode kaupiama genetinė miežių mutantų kolekcija skirta moksliniams tyrimams, studijų procesui bei eksperimentinei medžiagai. 1973 m. pradėti kaupti ir saugoti indukuoti originalūs mutantai. 1975 m. VU Botanikos sode įkūrus Augalų genetikos skyrių pradėta kaupti miežių kolekcija. NUOTRAUKA: Emilija Petrauskiene. tw2 x Lh13.
Įdomiausi yra homeoziniai miežių mutantai. Šiems mutantams būdinga ektopinė geno raiška, kai vietoje vienų organų arba audinių išsivysto kiti. Hooded (Hd) tipo mutantams būdingas ektopinio žiedo susidarymas vietoje akuotų arba ant jų. Šie mutantai svarbūs dėl galimybės tirti augalų raidą, žiedo ar žiedyno struktūrų priklausomybę nuo aplinkos veiksnių. Kita labai vertinama homeozinių mutantų ypatybė – jų dekoratyvumas. Daugelis dekoratyviųjų augalų veislių yra natūralūs, gamtiniai homeoziniai mutantai, kaip pilnavidurės gėlės, kurių žiedo lytiniai organai (dažniausia kuokeliai) virtę vainiklapiais. Gauti miežio mutantai, jų hibridai yra labai neįprasti ir dekoratyvūs. Jie jau keletą metų eksponuojami VU Botanikos sodo vasaros gėlių parodose, išdžiovinus naudojami verboms ar kitoms sausoms augalų kompozicijoms kurti.
Paaiškinimai (parengta pagal V. Vaitkūnienę):
Menininkė Dovilė Dagienė-DoDA, kūrybiniais eksperimentais tyrinėjo ir taikė senuosius alternatyvius ir organinius fotografijos procesus – cianotipiją, antotipiją ir spaudą naudojant chlorofilą, kuomet fotografiniai vaizdai kuriami kaip pagrindą naudojant augalų žiedus, lapus ar lapų sultis. Šviesai jautri emulsija gaminama iš susmulkintų gėlių žiedlapių ar bet kurio kito šviesai jautraus augalo. Šiuos procesus naudojantys menininkai, meninių tyrimų metu atvėrė spektrą įvairių organinės fotografijos galimybių. Grupė menininkų, įskaitant Ackroydą ir Harvey'ą, Antoniją Beardą ir Špela Petrič, tokiems darbams naudoja ultravioletinius spindulius ir žolę. Jų fotografinė medžiaga yra gyva ir auganti. Kita menininkų grupė (Bin Danh, Robert Schultz ar Almudena Romero) naudoja XIX a. archyvinio vaizdo fotografijos techniką – fotosintezės procesą, kurį atrado Hansas Molischas. Kiti šiuolaikiniai menininkai dirba su chlorofilo pigmentu, esančiu bakterijose. Keletas žymiausių šios srities menininkų yra Edgaras Lisselis, Lia Giraud ir Russellas Marxas. Tuo tarpu Lietuvos mene organinės fotografijos procesai iki šiol dar nebuvo plačiau taikyti ar tyrinėti.
Šioms chlorofilo fotografijoms sukurti menininkė Dovilė Dagienė-DoDA panaudojo VU Botanikos sode kaupiamos daugiamečio lapinio augalo Melvės (Hosta) kolekcijos lapus ir įvairiuose archyvuose surastas Vilniaus gyventojų fotografijas, taip pratęsdama savo jau kelis metus vykdomą meninį tyrimą „Augalų atmintis“, kuriuo siekia atkurti nutrūkusi pasakojimą apie Lietuvos žydus, sugrąžinti prarasto, neišgyvento laiko liudijimą. NUOTRAUKOS: Dovile Dagiene. Vilniaus veidai.
VU Botanikos sode autorė toliau plėtojo atminties temą tyrinėdama žymaus Vilniaus botaniko Jokūbo Movšovičiaus (Jakub Mowszowicz) biografiją ir mokslinį palikimą. Botanikas 1936 m. buvo Stepono Batoro universiteto bendrosios botanikos katedros lektorius, o 1939 m. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos katedros darbuotojas. 1936 m. apgynė daktaro disertaciją „Flora Wileńszczyzny“ (Vilniaus krašto flora), kurioje pateikė Panerių kalvų bei kitų Vilniaus apylinkių floros ir augalijos tyrimų duomenis. Okupacijos metu kartu su šeima buvo įkalintas Vilniaus gete. Ten pat, pogrindinėje geto mokykloje dėstė matematiką ir gamtos mokslus. Jo pastangomis organizuota geto vaikų išvyka į Vingio parką. Karui baigiantis J. Movšovičius slėpėsi Botanikos sodo oranžerijoje ir tik laimingo atsitiktinumo dėka sulaukė karo pabaigos. Dalis menininkės fotosintezės proceso būdu sukurtų portretų – tai vaikų fotografijų, rastų geto teritorijoje (po likvidavimo), fragmentai (eksponatai saugomi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus fonduose).
EDUKACINĖSE DIRBTUVĖSE RUGSĖJO 25-26 D. DALYVIAI PASINĖRĖ Į KŪRYBĄ:
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
