Šiomis dar kiek vėsokomis dienomis jau galime stebėti, kaip gamta bunda, krebžda, tiesiog prieš mūsų akis po truputį veriasi grožis. Nijolė Nasevičienė, VU Botanikos sodo botaninių augalų kolekcijų kuratorė, dalijasi žiniomis apie pirmuosius pavasario šauklius, kurie jau pasirodė sode.
Paprastasis lazdynas (Corylus avellana)
/lazdynas3.jpg?1680004867842)
Lazdynas – pavasario pranašas, anksčiau už kitus pasidabina žirginiais. Tai anksčiausiai pražystantis savaiminės Lietuvoje dendrofloros krūmas. Pagal paprastojo lazdyno žydėjimo laiką yra sprendžiama ankstyvojo pavasario pradžia. Sakoma, jei lazdynas pražydo pirmasis (anksčiau už „konkurentus“ šalpusnį ir alksnį), bus karšta vasara.
Lazdyno žirginiai, dulkantys geltonomis žiedadulkėmis, daugelio laikomi augalo žiedais. Bet iš tikrųjų iš jų nebūna riešutų, žirginiai nudulka ir nubyra. Lazdynas yra vienanamis augalas – kiekvienas krūmas turi moteriškus ir vyriškus žiedus. Vaisius mezga tik moteriškieji žiedai, moteriškieji žiedeliai sukrauti į mažus žiedynus. Jie vos pastebimi mažytėse rausvose purkose.
Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis)
/zibuokle2.jpg?1680004846544)
Triskiautė žibuoklė – mūsų ankstyvųjų pavasariškų pasivaikščiojimų miške palydovė, dažnam geriau pažįstama žibutės vardu, seniau žibutės dar buvo vadinamos palazdomis, palazdėmis. Taip jos buvo vadinamos dėl to, kad dažniausiai sužydi po lazdynais.
Žibuoklės vienos labiausiai mylimų iš mūsų pavasario pranašų. Lietuvoje auga tik vienintelė rūšis – triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Tai daugiametis apie 5-25 cm aukščio žolinis augalas, žibuoklių žiedai šviesaus atspalvio, nuo baltos iki tamsiai mėlynai violetinės spalvos. Žibuoklių pasirodymo laikas priklauso ir nuo vietos, ir nuo besikeičiančių klimato sąlygų. Beje, jos nuodingos – priklauso vėdryninių šeimos (Ranunculaceae) augalų genčiai.
Plačialapis šaukštis (Petasites hybridus)
/saukstis2.jpg?1680004895122)
Plačialapis šaukštis yra daugiametis augalas, priklausantis astrinių (Asteraceae) šeimai, kaip ir baltagalvės arba kiaulpienės. Šimtmečius naudojamas medicinoje, aptinkamas visoje Europoje ir daugelyje Azijos šalių. Lietuvoje jų tik 2 rūšys – plačialapis ir pilkalapis šaukščiai. Šaukščių svarbi savybė – labai ankstyva vegetacija, žiedai pasirodo dar kovo-gegužės mėnesiais.
Plačialapių šaukščių žiedynai, „burbuolės“ – ant kotų susiglaudę žiedynų graižų pumpurai pakyla kartu su šalpusniais ir pirmosiomis žibuoklėmis. Žydi trumpai, saulėtuose šlaituose. Jau balandžio viduryje raudoni žiedai išblunka, mezgasi vaisiai. Tuomet ir pasirodo dideli širdies formos lapai. Kai atsisveikinsime su balandžiu, šaukščius atpažinsime tik iš didelių jų lapų.
