Saulėtos dienos jau išaudė vasarišką žemės žaliąjį rūbą. Įvairių spalvų dideli ir maži natūraliosios floros augalų žiedai pražysta pievose ir miškuose, pelkėse ir dirvonuose. Kasdien skleidžiasi vis nauji žiedai, nuo kurių gausybės raibsta akys. Štai keli žydintys augalai, kuriuos galite aptikti VU Botanikos sode.
%20-%202023%2006%2005/Miskine%20septynike.jpg?1685975977552)
1
Miškinė septynikė (Lysimachia europaea) – jos žiedai žvaigždučių pavidalo, balti, ilgakočiai (nuotr. 1). Vainiklapio skiltelės dažniausiai 7, nuo to ir kilęs pavadinimas. Sėklas išbarsto vėjas. Liaudies medicinoje menkai naudojama, bet turi rauginių medžiagų.
%20-%202023%2006%2005/Dvilape%20medute%20.jpg?1685976017973)
2
Dvilapė medutė (Maianthemum bifolium) – baltų žiedų kekės mažos, stačios, ant šakelių po 2-3 žiedelius. Ji pasitinka vasarą jau prasiskleidusiais pirmaisiais žiedais ir žydi visą biržęlį. Vaisius – raudona uoga, kiek panaši į pakalnutės. Uogos karčios nevalgomos, netgi kiek nuodingos. Pirmą kartą augalas pražysta sulaukęs 5-6 metų. Žiedai kvepia medumi.
%20-%202023%2006%2005/Apskritalape%20kriauslape.jpg?1685976074460)
3
Apskritalapė kriaušlapė (Pyrola rotundifolia) – jos maloniai kvepiantys žiedai (po 10-25) yra susitelkę į purią, daugiašalę kekę. Lapai odiški, panašūs į kriaušės lapus (nuo to kilęs ir augalo vardas), susitelkę stiebo pamatinėje dalyje. Žaliuoja per žiemą, išsilaiko 2-3 metus, šis augalas nuodingas.
%20-%202023%2006%2005/Putoksle.jpg?1685976118797)
4
Skiauterėtoji putokšlė (Polygala comosa) – augalas turi nedidelius, rausvai violetinius žiedus tankiose viršūninėse kekėse. Žiedas labai savotiškas, sandara smarkiai skiriasi nuo daugelio žiedų: 2 taurėlapiai iš 5 panašūs į vainiklapius, jie dar padidėja vaisiams nokstant. Iš 5 vainiklapių 2 gali visai neišaugti, o kiti suauga. Visose augalo dalyse yra saponino ir jis vandenyje putoja, dėl to augalas putokšle vadinamas. Skirtingose vietovėse augalas turi skirtingus vardus, tarp jų: gegutės muilas, kiškio muilas, muilenė. Lotyniškas vardas pažodžiui reiškia daug pieno, nes buvo manoma, kad putokšlė skatina galvijų pieno išsiskyrimą.
%20-%202023%2006%2005/Karpotasis%20ozeksnis.jpg?1685976176240)
5 %20-%202023%2006%2005/Europinis%20ozeksnis.jpg?1685976209360)
6
Europinis ožekšnis (Euonymus europaea) – padrikai šakotas krūmas ar nedidelis medelis, dekoratyvus (nuotr. 6). Į europinį ožekšnį panašus karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus), tik šio šakelės gausiai nusėtos tamsiomis karpelėmis (nuotr. 5). Abiejų rūšių ožekšniai nuodingi. Jų žievėje, lapuose, sėklose ir šaknyse yra alkaloidų ir glikozidų.
Vilnotasis vėdrynas (Ranunculus lanuginosus) – tai augalas, apaugęs ilgais, pasišiaušusiais plaukeliais, nuodingas (nuotr. 7). Gauruotoji vaisgina (Ajuga genevensis) – tai medingas, vaistinis augalas (nuotr. 8).
%20-%202023%2006%2005/Vilnotasis%20vedrynas.jpg?1685976303264)
7 %20-%202023%2006%2005/Gauruotoji%20vaisgina.jpg?1685976340244)
8
Pasivaikščioję VU Botanikos sodo pievomis aptiksite ir kitų natūraliosios floros augalų, tarp jų: nusvirusioji naktižiedė (Silene nutans) (nuotr. 9), plaukuotasis gyslotis (Plantago media) (nuotr. 10), kiškio ašarėlės (Briza media) (nuotr. 12), nusvirusioji striepsnė (Melica nutans) (nuotr. 11) ir kt.
%20-%202023%2006%2005/Nusvirusioji%20naktiziede%20.jpg?1685976410658)
9 %20-%202023%2006%2005/Plaukuotasis%20gyslotis.jpg?1685976441528)
10 %20-%202023%2006%2005/Nusvirusioji%20striepsne.jpg?1685976488396)
11 %20-%202023%2006%2005/Kiskio%20asareles.jpg?1685976545317)
12
Pasakojimu ir nuotraukomis pasidalijo VU Botanikos sodo Botaninių augalų kolekcijų kuratorė Nijolė Nasevičienė.
