Egzistuoja keli Thymus vardo kilmės paaiškinimai. Kai kurie autoriai mano, jog lotyniškas Thymus vardas kilo iš graikų žodžio tɧyo (aromatas); kiti - iš graikiško žodžio tɧymos (drąsa, jėga).
Žmonėms čiobrelio savybės žinomos dar 3 tūkst. metų iki m.e., daug amžių šis augalas buvo vyriškumo ir drąsos simbolis. Buvo rasti dantiraščiai, kuriuose minimi kriaušių, figų ir čiobrelių kompresai. Senieji šumerai jį naudojo, kaip antiseptinę priemonę. Jis buvo labai vertinamas kaip prieskonis, tačiau labiau kaip vaistinis, ir kaip kultūrinis augalas. Senieji egiptiečiai pašvęsdavo čiobrelį Serapis dievui (Ozirio ir Apio junginys) bei naudojo šį augalą mumijų balzamavimui. O senovės Romoje čiobrelis buvo pašvęstas laiko Dievui – Saturnui. Riterių laikais kiekvienam dvikovos dalyviui duodavo po čiobrelio šakelę, ji turėjo suteikti dvikovininkui vyriškumo. Europiečiai apie šį augalą sužinojo iš Romėnų XI amžiuje. Pagonių laikotarpiu Epidemijos metu slavai jį mesdavo į laužą, kad jo aromatingumas apsaugotų nuo maro, choleros, tuberkuliozės. Viduramžiais europietės čiobrelio žiedą apspiestą bičių vaizdavo ant savo riterių rūbų, nes pasak legendos čiobrelis suteikdavo drąsos ir narsumo. Labai plačiai čiobrelį naudojo ir gydytojai tokie kaip Dioskoridas, Teofastas ir kt.
Thymus (čiobreliai) genties (Lamiaceae – notreliniai) rūšių augalai – žemi, kvapnūs puskrūmiai gulsčiais arba kylančiais, sumedėjusiais stiebais. Žiedus turinčios šakos stačios arba kylančios, žolinės. Lapai smulkūs, įvairaus pavidalo, lygiakraščiai. Jų žiedynai galvutės pavidalo, pailgas arba pertrauktos varpos pavidalo. Žiedai dvilyčiai arba kartais vienalyčiai. Taurelė varpiška, vamzdiška arba vamzdiškai varpiška, su 10 gyslų, dvilūpė. Taurelės vamzdelio žiotys su plaukelių žiedu. Vainikėlis dvilūpis. Kuokeliai 4, ilgesnė už vainikėlį. Vaisiai smulkūs, ovališki, elipsiški arba apskriti.
Thymus genties augalas
Gentyje apie 50 rūšių, paplitusių Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje savaime auga dvi Thymus genties rūšys – Thymus pulegioides L. ir Thymus serpyllum L. bei jų tarprūšinis hibridas Thymus × oblongifolius Opiz.
Dauguma Thymus genties atstovų – vaistiniai augalai. Jie pasižymi antiseptinėmis, antihelmintinėmis, antimikrobinėmis, antispazminėmis, antioksidacinėmis, atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis. Dėl fenolių (timolio ir karvakrolio) antibaktericidinių ir antifungicidinių savybių čiobrelių eteriniai aliejai gali būti puikiai taikomi kaip natūralios apsauginės konservavimo priemonės maisto pramonėje, taip pat patiems augalams padeda apsisaugoti nuo mikroorganizmų. Kadangi Thymus genties augalai pasižymi stipriomis aromatinėmis ir skoninėmis savybėmis, jų eteriniai aliejai naudojami parfumerijoje (kremų, dantų pastų, muilų, losjonų gamyboje), aerofitoterapijoje, o džiovinta čiobrelių žolė – maisto pramonėje kaip mėsos gaminių, padažų pagardai. Manoma, kad čiobrelių eterinių aliejų antioksidacinis aktyvumas sulėtina žinduolių senėjimo procesą. Čiobreliai gali būti auginami gėlynuose kaip dekoratyviniai ir medingi augalai. Senieji Egipto, Rytų Afrikos, Vokietijos, Austrijos, Rytų Europos ir Portugalijos fermeriai naudoja čiobrelį kaip biologinį insekticidą, t.y. augina jį pakaitomis tarp grūdinių kultūrų, kad apsaugotų jas nuo vabzdžių kenkėjų. Thymus genties augaluose eterinio aliejaus kiekis ir komponentų sudėtis skiriasi visos vegetacijos metu.
Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.) – tai daugiametis, 10–25 cm aukščio puskrūmis. Stiebas kylantis, tik pamate įsišaknijantis, viršutinėje dalyje ryškiai keturbriaunis, plaukuotomis briaunomis; šonai pliki arba tik du priešiniai plaukuoti. Lapai trumpakočiai, dažniausiai kiaušiniški, 5-18 mm ilgio ir 2-10 mm pločio, blakstienotais kraštais; tačiau kartais labai gausiai plaukuoti, o kartais beveik visai pliki. Žiedynai susitelkę šakelių viršūnėje, galvutės arba varpos pavidalu. Vainikėlis šviesiai purpurinis, kartais baltas. Vaisiai – beveik apskriti, lygiu paviršiumi, tamsiai rudi riešutėliai.
Keturbriaunio čiobrelio (Thymus pulegioides L.) stiebas
Žydi birželio-rugsėjo mėn., vaisiai noksta rugpjūčio-spalio mėn.
Keturbriaunis čiobrelis gana dažnas visoje respublikoje, auga sausose pievose, ganyklose, dirvonuose, priemolio, priesmėlio dirvose, pakelėse, karbonatinguose šlaituose, kalvose, aukšto lygmens trumpam užliejamose pievose, ant geležinkelių ir kelių pylimų.
Tai medingas, malonaus kvapo, eterinį aliejų kaupiantis augalas. Džiovinta žolė gali būti naudojama arbatai bei vaistams. Šio augalo eterinis aliejus, turintis citrinos kvapą ir didelį kiekį geraniolio (virš 60%), pasižymi dezinfekuojančiu, priešuždegiminiu poveikiu ir geromis aseptinių žaizdų regeneracinėmis savybėmis. Todėl jis naudojamas įvairiems medicininiams tikslams kaip antihelmintinė, atsikosėjimą skatinanti, skrandžio antispazminė priemonė.
Keturbriaunio čiobrelio augalai prieš žydėjimą ir žydėjimo metu pasižymi didesniu priešbakteriniu aktyvumu nei po peržydėjimo. Nustatyta, kad T. pulegioides eterinis aliejus turi kiek didesnį priešbakterinį aktyvumą už T. serpyllum. Keturbriaunis čiobrelis sukaupia beveik 2–3 kartus daugiau eterinio aliejaus negu paprastasis čiobrelis. Lietuvoje augantis T. pulegioides augalai eteriniame aliejuje sukaupia palyginti didelį timolio ir karvakrolio (farmakologiškai vertingų komponentų) kiekius, kas visiškai nebūdinga T. serpyllum rūšiai.
Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) ‒ daugiametis, 10–30 cm aukščio puskrūmis. Pagrindinis stiebas gulsčias, prie pamato sumedėjęs, apskritas, bet kurioje vietoje įsišaknijantis, užsibaigia sterilia palaipa arba retkarčiais žiedine šakute. Žiedinės šakos iki 13 cm aukščio, stačios arba kylančios, apskritos arba neryškiai keturbriaunės, ištisai aplinkui plaukuotos. Šios rūšies augalo lapai priešiniai, maži (iki 10 mm ilgio ir 1,2- 4 mm pločio), tankūs, trumpakočiai, lancetiškos, elipsiškos arba linijiškos formos, blakstienuotais kraštais. Vainikėlis šviesiai purpurinis, kartais baltas. Žiedynai šakelių viršūnėje, dažniausiai galvutės pavidalo, vaisiams atsiradus, kiek pailgėja. Vaisius – beveik apskritas, tamsiai rudas riešutėlis.
Paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) stiebas
Žydi birželio-rugsėjo mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.
T. serpyllum auga retuose sausuose pušynuose, viržynuose, smėlio kalvose jų šlaituose, skurdžiai apaugusiuose kita augalija, pajūrio ir žemyninėse kopose, ant smėlinių kelių ir geležinkelio sankasų. Dažnas visoje respublikoje, ypač smėlinių dirvožemių rajonuose, tačiau didelių sąžalynų nesudaro.
Paprastasis čiobrelis yra medingas, eterinį aliejų kaupiantis augalas. Džiovinta žolė vartojama nuo kosulio, pertusino gamyboje, esant nemigai, be to, jis naudojamas parfumerijoje. Daug šio augalo žolės sunaudojama kulinarijoje, konditerijoje, arbatoms, taip pat mėsai, dešroms, sriubos, padažams, marinatams paskaninti. Čiobreliai gali būti auginami gėlynuose kaip dekoratyviniai ir medingi augalai.
Žaliavai vartojama antžeminė dalis, nupjauta augalams žydint. Daugiausia eterinio aliejaus antžeminėje dalyje susikaupia augalo žydėjimo metu. Lietuvoje augantys T. serpyllum augalai eteriniame aliejuje nekaupia timolio ir karvakolio, bet sukaupia nemažą kiekį formokologiškai aktyvaus komponento 1,8-cineolio. Taip pat paprastojo čiobrelio eteriniame aliejuje gausu mirceno, cis-β-ocimeno, β-kariofileno.
Thymus × oblongifolius Opiz. Lietuvoje randamas paprastojo ir keturbriaunio čiobrelio tarprūšinis natūralios kilmės hibridas T. × oblongifolius. Tai, jog T. × oblongifolius gali būti T. pulegioides ir T. serpyllum hibridas, sprendžiama iš jo morfologijos, chromosomų skaičiaus bei eterinio aliejaus cheminės sudėties. Šis hibridas yra paveldėjęs abiejų tėvų fenotipinius požymius, pagal juos jis užima tarpinę padėtį. Jo visas stiebas apaugęs plaukeliais, lapai smulkūs (6–7 mm ilgio ir 2,5–3,5 mm pločio) bei trumpi žiedo taurelės viršutiniai dantukai, tačiau jo stiebas ne apvalus, o keturbriaunis kaip ir keturbriaunio čiobrelio. Šio hibrido chromosomų skaičius užima tarprūšinę padėtį tarp keturbriaunio ir paprastojo čiobrelio augalų, tai taip pat parodo, kad šios rūšys gali būti įvardijamos T. × oblongifolius tėvinėmis rūšimis. T. × oblongifolius augalai kaupiamo eterinio aliejaus cheminės sudėties atžvilgiu užima tarpinę padėtį tarp tėvinių rūšių, kadangi kaupia timolį ir karvakolį (kaip T. pulegioides augalai) ir 1,8– cineolį (kaip T. serpyllum). Manoma, kad šis augalas yra sterilus, nes nebuvo pastebėta sėklų produkcija.
Thymus × oblongifolius Opiz stiebas
Šis hibridas aptinkamas ten, kur abi tėvinės rūšys auga drauge arba netoli viena kitos.
Nuotraukos dr. K. Ložienės ir VU Botanikos sodo darbuotojų.
Parengė V. Stakelienė 2015.01.28
