Šaukščiai - lapų milžinai
Šaukščiai - tai astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Žiedynai užauga 30 – 100 cm, sultingi, stori, padengti žiedynlapiais. Pradžioje formuoja kekės arba skydelio pavidalo žiedynus, augant ištįsta sudaro šluotelės arba netikro skėčio žiedynus. Žiedai-graižai balti, gelsvi, žalsvai gelsvi arba rausvi. Dauguma dvinamiai, sudaro vyriškus ir moteriškus žiedus-graižus ant skirtingų augalų. Žydi anksti pavasarį kovo pabaigoje, balandį bei gegužę.
Vaisiai lukštavaisiai, su ilgais, baltais pūkeliais skirstukais. Sėklos subręsta gegužę, birželį bei liepą. Plinta šakniastiebiais ir sėklomis. Sėklas išnešioja vėjas. Kai kurios rūšys plinta tik šakniastiebiais.
Nužydėjus sparčiai auga pamatiniai lapai. Lapalakščio plotis iki 150 cm, lapkočio ilgis iki 200 cm. Lapai plačiai ovalūs, plačiai kiaušiniški, plačiai trikampiai, širdiški, dantyti. Jauni lapai viršutinėje pusėje pilkšvai žali, plaukuoti, apatinėje pusėje pilkšvi, intensyviai plaukuoti. Lapams augant plaukuotumas viršutinėje pusėje retėja arba visai išnyksta, tampa žali arba šviesiai žali. Apatinė lapo pusė nekinta.
Šakniastiebiai šliaužantys, ilgi, virvutės pavidalo, stori iki pusės metro, esantis viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Greitai plinta.
Šaukščio (Petasites) gentis apjungia apie 20 rūšių. Rūšys paplitusios šiaurinio žemyno rajonuose, vyraujant vidutinių platumų klimatui, kai kurios pasiekia subarktinę zoną. Arealas apima visą Europą, Viduržemio pajūrio Šiaurės Afrikos šalis, Kaukazą, Sibirą, Tolimuosius Rytus, Rytų Aziją ir Šiaurės Ameriką. Auga drėgnuose miškuose, upių, upelių, ežerų pakrantėse, pelkėtose, versmėtose bei kalnuotose vietose, daubose. Sudaro didelius ir nepraeinamus sąžalynus. Mėgsta drėgnus, purius smėlio, priemolio, pelkėtus dirvožemius. Kalnuose pakyla iki 3000 virš jūros lygio.
Iš graikų kalbos “petasos“ – kepurė nuo saulės. Tai susiję su milžiniškais lapais. Kaitrią vasaros dieną jais galima prisidengti nuo saulės.
Lietuvoje paplitusios 2 šaukščių rūšys: plačialapis šaukštis (Petasites hybridus (L.) Gaert.) ir pilkalapis šaukštis (Petasitis spurius (Retz.) Rchb).
Anksti pavasarį nutirpus sniegui, kovo pabaigoje - balandžio mėnesį, palei upių, ežerų, tvenkinių pakrantes, atvirose vietose arba po medžiais, dirvos paviršiuje pasirodo rožiniai kupsteliai. Tai plačialapiai šaukščiai. VU Botanikos sode taip pat auga nemaža jų populiacija palei tvenkinį. Dažniausiai sutinkami pietvakariniuose šalies rajonuose, kitur retesni, bet pasitaiko visoje Lietuvoje. Paplitę visoje Europoje – nuo Skandinavijos į pietus ir į rytus iki Ispanijos, šiaurės ir vakarų Azijoje.
Plačialapio šaukščio (Petasites hybridus (L.) Gaert.) žiedynai ištįsta iki 50-60 cm aukščio. Žiedynlapiai rausvi, ilgi, nusmailėjusia viršūne. Žiedai-graižai smulkūs, sudaro tankias kekes, augant –šluoteles pavidalo žiedynus. Vyriški-graižai raudoni, moteriški – rožiniai. Medingas. Bręstant, graižai pilkėja, pabąla, gegužės pabaigoje - birželio pradžioje pasirodo balti pūkai. Vaisius cilindriškas lukštavaisis su ilgu, baltu pūkeliu skirstuku. Lietuvoje plačialapiai šaukščiai sėklomis neplinta, nes aptinkami tik moteriški egzemplioriai, plinta šakniastiebiais. Šakniastiebis stambus iki 1,5 m ilgio ir 1-2 cm storio, mėsingas, gumbuotas, baltas, šviesoje greitai tamsėja.
Nužydėję pradeda intensyviai auginti pamatinius lapus. Lapai stambus, žali, ovalūs, su širdišku pagrindu, lapkotis iki 150 cm ilgio, lapalakštis iki 60-80 cm skersmens. Jaunų lapų apatinė pusė gausiai plaukuota, senų – plika. Lapų sąžalynai labai dekoratyvūs, nustebins kiekvieną pamačiusį.
%203.jpg)
Plačialapio šaukščio augaliniai preparatai plačiai buvo žinomi ir naudojami jau viduramžiais. Kaip profilaktinė priemonė jie buvo vartojami nuo choleros, maro ir šiltinės. Dėl naudingų vaistinių savybių plačialapis šaukštis paplito visoje Europoje. Nuo XVII a. lapų ir šakniastiebių preparatais buvo gydoma migrena, kosulys, astma (dusulys). Vėliau plačialapio šaukščio preparatų vartojimas buvo pristabdytas. Sužinota, kad jis kaupia alkaloidą pirolizdiną, tai kenkia kepenims. Dabar šiuolaikiškais metodais iš jo pašalina pirolizdiną. Homeopatijoje jo preparatai naudojami įveikti įvairius negalavimus. Preparatai skirti ūmiai ir įsisenėjusiai neuralgijai, kvėpavimo takų uždegimams bei migrenai gydyti. Švieži jauni lapai dedami ant vočių, malšina sąnarių skausmą.
Pilkalapis šaukštis (Petasitis spurius (Retz.) Rchb) Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje retas. Auga pajūryje, upių bei ežerų pakrantėse, smėlyje. Arealas apima visą Europą, Kaukazą, Sibirą bei Vidurio Aziją.
Žiedynai ištįsta iki 15-40 cm aukščio. Žiedynlapiai žalsvi, lancetiški, pliki, nusmailėjusia viršūne. Dvinamiai. Žiedai-graižai 5-8 mm ilgio ir 7-10 mm pločio. Moteriški-graižai balti, vyriški – geltoni. Žiedynas sudarytas iš 15-30 žiedų-graižų, pradžioje sudaro tankias kekes, augant - šluoteles arba netikro skėčio. Žydi balandžio - gegužės mėn. Medingas. Sėklos subręsta birželio-liepos mėn. Vaisius cilindriškas, briaunuotas 2 mm ilgio, lukštavaisis su ilgu, baltu pūkeliu skirstuku. Subrandina sėklas, bet sparčiau plinta šakniastiebiais. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis, mėsingas, 5-10 mm storio, šakotas, iš jo gumbiškai sustorėjusių vietų išauga kuokštinės šaknys. Sudaro ištisus sąžalynus.
Nužydėję pradeda intensyviai auginti pamatinius lapus. Jie trikampio formos, širdiški, nelygiai dantyti. Lapkotis užauga iki 100 cm, lapalakštis iki 70 cm. Jauni lapai abipus pilkai plaukuoti. Pamatiniams lapams augant viršutinė pusė pilkai plaukuota tik tarpais arba plika (žalia), apatinė - pilkai plaukuota.
Homeopatijoje jo preparatai naudojami įveikti įvairius negalavimus. Preparatai skirti kvėpavimo takų uždegimams gydyti , spazmams numalšinti. Švieži jauni lapai mažina sąnarių skausmą.
Šiaurės ir Vidurio Europoje, Viduržemio pajūrio regionuose ir Kaukaze, kalnuotose vietovėse iki 2700 m virš jūros lygio, palei upelius bei drėgnuose miškuose galima aptikti šaukštį Petasites kablikianus Tausch ex Bercht.
Žiedynai užauga iki 30-60 cm aukščio. Pradžioje sudaro tankius skydelius, augant – šluotelės pavidalo žiedynus. Žiedynlapiai šviesiai žali, pailgai kiaušiniški, pliki. Dvinamiai. Žiedai–graižai 15 mm ilgio ir 5-8 mm pločio, gelsvai balti ir balti. Žydi balandžio - gegužės mėn. Medingas. Sėklos subręsta birželio-liepos mėn. Vaisius lukštavaisis, su ilgu, baltu pūkeliu skirstuku. Plinta sėklomis ir šakniastiebiais. Šakniastiebis mėsingas, šliaužiantis, ilgas.
Pamatiniai lapai plačiai ovalus, širdiški, stambiai dantyti, 20-40 cm pločio. Viršutinė pusė šviesiai žalia, apatinė – pilkšva, tankiai plaukuota.
Ypač didelių pamatinių lapų ir žiedynų milžinas - šaukštis Petasites japonicus (Siebold & Zucc.) Maxim.. Arealas apima Japoniją, Korėją, Kiniją, Kurilų salas bei Sachaliną. Sutinkamas upių, upelių pakrantėse, palei jūros krantus šalia upelių žiočių, žemutinėse jūros terasos daubose ir drėgnose vietose.
Šis šaukštis vienas iš gamtinių Japonijos prefektūros Akita (Chonsiu sala) simbolių.
Augimo pradžioje žiedynai-skydeliai užauga iki 40 cm, brendimo metu - ištįsta iki 100 cm ir sudaro netikrus skėčius. Žiedynlapiai žalsvai gelsvi, plačiai kiaušiniški, pliki, nusmailėjusia viršūne. Dvinamis. Žiedai–graižai gelsvai žali ir gelsvai balti. Žiedynas sudarytas iš 30 ir daugiau žiedų-graižų. Žydi balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Sėklos subręsta birželio mėn. Vaisius lukštavaisis, su ilgu, baltu pūkeliu skirstuku. Nukritus ant žemės iš karto sudygta. Sparčiai plinta šakniastiebiais. Šakniastiebis ilgas, šakotas, 5-10 mm storio.
Pamatiniai lapai pradeda augti gegužės mėn. Lapalakščio plotis 100-150 cm, lapkočio ilgis 70-160 cm, gali siekti 200 cm. Viršutinė pusė tamsiai žalia arba ryškiai žalia, apatinė – pilkšvai balta, intensyviai plaukuota. Lapai apmiršta po pirmų šalnų.
Vaistinis augalas. Šio šaukščio preparatai turi priešalerginių ir priešuždegiminių savybių. Naudojamas homeopatijoje.
Japonijoje jis yra daržovė-fuki ir plačiai naudojamas kulinarijoje. Prieš naudojimą reikia tinkamai apdoroti. Jauni žiedynai renkami anksti pavasarį - verdami arba kepami svieste, lapai naudojami virti arba konservuoti. Lapai yra viena iš sudedamųjų dalių gaminant suši. Sachaline maistui naudoja jaunus lapkočius, atitinkamai juos apdorojus.
Šaukščiai gerai auga drėgnuose priemolio ir priesmėlio dirvožemyje su neutralia arba silpnai rūgščia reakcija. Pamatiniai lapai dideli, garina daug vandens. Karštą dieną lapai gali apvysti, vakare nukritus karščiui - atsigauna. Geriausiai auginti pusiau pavėsyje. Augalai sparčiai plinta šakniastiebiais. Jie tinka tvenkinių pakrantėms apželdinti. Balandį – gegužę džiugins įspūdingais žiedynais, nuo birželio mėn. – milžiniškais lapais.
V.Guseva
2014-03-19
