Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum L.)
Lietuviški sinonimai: raudonžiedis, žalčialunkis, mešlunkis, mešlankis,mėšlungė, meškalankis, meštalungė, pipiro medis, praštalunkis, plėštalungis, žalčio lunkas, žalčiaplungis, žaltininkas, žaltilankas, žaltplunksnis, žemės plunksna, žalčiolungis,vilkakarnis.
Angliški sinonimai: mezereon, daphne, spurge olive, widow – wail, wild pepper, paradise plant.
Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum L.) – timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos, žalčialunkių (Daphne) genties krūmas. Manoma, kad augalo pavadinimas kilo, nuo graikų mitinės būtybės nimfos vardu Dafnė. Graikų mitologijoje Dafnė (gr. Δάφνη, „lauras“) – Driadė, Penėjo, upės dievo dukra. Apolonas pamatęs Dafnę, medžio nimfą, įsimylėjo, bet ją sužeidė Eroto abejingumo strėlė, ir ji pabėgo išsigandusi Apolono. Apolonas vijosi Dafnę, Penėjo dukterį, kuri jį atstūmė. Apolono aklą meilę sukėlė Eroto strėlė, kuris tai padarė pavydėdamas Apolono meistriškumo valdant lanką. Erotas taip pat tvirtino, kad jį erzino Apolono dainavimas. Dafnė prašė pagalbos savo tėvo, upės dievo Penėjo, ir šis ją pavertė lauro medžiu, kuris Apolonui tapo šventas.
Paprastasis žalčialuknis (Daphne mezereon L.) labai dekoratyvus , iki 1,5 m aukščio krūmas. Žiedai rausvi (Lietuvoje aptinkama ir baltais žiedais forma var. album Ait.), bekočiai, dažniausiai sukrauti po tris pernykščių lapų pažastyse. Aromatas labai stiprus. Stiebų žievė gelsva su raudonomis karputėmis. Lapai pražanginiai, trumpakočiai, pilkai žaliomis apatinėmis pusėmis, atvirkščiai pailgai lancetiški. Panašūs į „lauro lapus“ Subrandina rutuliškus, žirnio dydžio vaisius, kurie sunokę, birželio mėn. nusidažo ryškiai raudona spalva. Sėklos tamsiai rudos, blizgančios, kiaušiniškos. Nedidelius krūmelius dažniausiai galima pamatyti drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, daliniame pavėsyje, krūmynuose. Žydi kovo mėn. pab. – balandžio mėn. pr. prieš lapams išsiskleidžiant. Saugotinas, apyretis.
Visos augalo dalys labai nuodingos. Pavojus dar stipresnis, jei yra saulėta, karšta diena, nes augalas turi daug eterinių aliejų, kurie esant aukštai temperatūrai stipriau garuoja. Pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvuliams ir paukščiams. Išskyrus žąsis, kurios labai mėgsta žievę. Žalčialunkis – medingas augalas, bet ir medus nuodingas.
Nuodingos visos augalo dalys. Pakramčius žievės išpūslėja gleivinė, iškrinta dantys. 10-12 uogų yra mirtina dozė vaikams. Apsinuodijus degina burnos ertmę, padidėja seilėtekis, jaučiami skausmingi diegliai pilvo srityje. Pasireiškia viduriavimas, skausmingas šlapinimasis, bendras organizmo nusilpimas, sunkus kvėpavimas ir net samonės netekimas.
Seniau šis augalas buvo laikomas svarbiu vaistiniu augalu. Pastaruoju metu terapijoje nenaudojamas, tačiau homeopatiniuose vaistuose įeina į jų sudėtį.
Parengė R. Šimėnaitė 2014-01-27
Naudota literatūra: K. K. Vilkonis „Lietuvos žaliasis rūbas“; S. Obeliavičius „Kas po kojomis žaliuoja“; Ž. Lazdauskaitė „Žavasarį žydintys augalai“; R. Murkaitė, S. Karazija „Lietuvos miškų augalai“; J. Jaskonis „Aromatiniai augalai“; Botanikos institutas „Vaistiniai augalai“; Botanikos institutas „Nuodingieji augalai“
Žalčialunkiai – nuodingi, bet žavingi
Žalčialunkiai – tai timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos neaukšti iki 1,5 m aukščio lapus metantys arba visžaliai krūmai. Lapai pailgi, lancetiški, atvirkščiai kiaušiniški, lygiakraščiai. Žiedai balti, rožiniai, gelsvi bei violetiniai, skleidžiantys stiprų kvapą. Jie susitelkę į galvutes arba kekes, šakučių bei ūglių viršūnėse, pasitaiko pažastyse. Vaisius – rutuliškas arba pailgas oranžinės, raudonos, gelsvai rudos spalvos, sultingas arba sausas kaulavaisis. Vaisiai bei visos augalo dalys nuodingos.
Žalčialunkio (Daphne) gentyje yra apie 70 rūšių. Jos paplitusios Europoje, daugiausia Viduržemio jūros regionuose, Šiaurės Afrikoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Azijos subtropinio ir vidutinio klimato juostuose. Auga lygumų ir kalnų miškuose, vidutinio drėgnumo, silpnai rūgščiuose arba karbonatiniuose, humusinguose dirvožemiuose. Dalinę paunksmę mėgsta paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum), saulėtas vietas – alpinis žalčialunkis (Daphne alpina), šilinis žalčialunkis (Daphne cneorum).
“Daphne“ (Dafna) – tai upės Dievo Penijaus duktė nimfa paversta lauro medžiu. Žalčialunkių lapai odiški, panašus į lauro lapus. Sistematikas Karlas Linejus Daphne vardą suteikė būtent žalčialunkio genčiai.
Lietuvoje paplitusi viena rūšis – paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum). Gausiau aptinkamas Šiaurės ir Pietų Lietuvoje, lapuočių ir mišriuose medynuose, pasitaiko ir prie telkinių. Auga pavieniai arba sudaro nedidelius sąžalynus. Mėgsta derlingus ir vidutinio derlingumo neutralios reakcijos drėgnokus dirvožemius. Gerai pakenčia unksmę, geriau žydi ir dera atvirose vietose.
Paprastasis žalčialunkis iki 1,5 m aukščio vasaržalis, mažai šakotas krūmas. Ūgliai šviesiai pilkšvi arba rausvi, žvilga. Lapai lancetiški, atvirkščiai kiaušiniški 3-10 cm ilgio, 1-2 cm pločio, pilkai žali. Jie auga tik šiųmetinių šakučių galuose, skleidžiasi kovo – balandžio mėnesį, rugsėjo mėnesį gelsta ir nukrenta.
Žiedai pasirodo vos nutirpus sniegui kovo pabaigoje – balandžio pradžioje prieš skleidžiantis lapams. Žiedai violetiškai rausvi, kvapnūs, vamzdiški, apie 1 cm skersmens.
Birželio pabaigoje – liepos pradžioje prinoksta rutuliški, 6-8 mm ilgio, sultingi, raudoni kaulavaisiai („uogos“), su 1 rutulišku 4-5 mm skersmens plonasieniu kauliuku, netrukus nukrenta. Plinta sėklomis ir atlankomis.
Visas augalas nuodingas. 10-12 kaulavaisių („uogų“) mirtina dozė žmogui. Žievės sultys sukelia odos paraudimą, žiedadulkės gali pakenkti akims ir kvėpavimo takams. Augalas vaistinis, naudojamas homeopatijoje.
Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) 'Album' iki 1,2 m aukščio, mažai šakotas krūmas. Lapai apie 8 cm ilgio, šviesiai žali arba žali. Žiedai balti pasirodo prieš skleidžiantis lapams kovo-balandžio mėnesį, skleidžia stiprų aromatą. Vaisiai rutuliški, geltoni, sultingi 8 mm ilgio kaulavaisiai („uogos“). Prinoksta birželio pabaigoje – liepos pradžioje, netrukus nukrenta. Dauginasi sėklomis, auginiais sunkiai. Auga lėtai. Mėgsta vidutinio sunkumo drėgnokus, neutralius arba silpnai rūgščius dirvožemius. Tinka pusiau pavėsis arba nedidelis pavėsis. Tai labai dekoratyvūs augalai žydėjimo metu bei subrandinus kaulavaisius („geltonas uogas“). Žalčialunkių žiedai gerai išryškėja visžalių augalų fone. Tinka pagyvinti pavasariniais svogūniniais augalais (krokais (Crocus), pavasariniais erančiais (Eranthis hyemalis) ir kt. ).
Alpinis žalčialunkis (Daphne alpina) vasaržalis, apie 30-40 cm aukščio, kompaktiškas, šakotas krūmas. Šakelės pilkai rudos. Lapai pailgi, atvirkščiai kiaušiniški 1-4 cm ilgio, 0,5 cm pločio, pilkšvai žali, plaukuoti. Žiedai balti 8-10 mm skersmens, kvapnūs, po 4-10 susitelkę šakučių viršūnėse. Žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Vaisius pailgas, sultingas oranžinės spalvos kaulavaisis. Sunoksta liepos mėnesį. Gamtoje dauginasi sėklomis. Augalas nuodingas.
Auga Vidurio, Pietryčių ir Pietvakarių Europos kalnuose (Alpėse, Pirėnuose, Karpatuose ir kt.) pievose bei šlaituose, pakyla 300–1800 m virš jūros lygio. Šviesamėgis, aptinkamas vidutinio derlingumo, neutraliuose arba silpnai rūgščiuose dirvožemiuose.
Alpinariumuose gegužės – birželio mėnesį sudaro nuostabius baltus kamuolius, subrendus kaulavaisiams („uogoms“) taip pat labai dekoratyvūs.
Šilinis žalčialunkis (Daphne cneorum) visžalis, 20-30 cm aukščio tankiomis, ilgomis šakomis, kiliminis krūmas. Žievė pilkšvai ruda. Lapai lancetiški, atvirkščiai kiaušiniški 0,8-1,5 cm ilgio, 0,3-0,5 cm pločio, odiški, su pagrindine gysla, tamsiai žali. Žiedai 1 cm skersmens, ryškiai rožiniai, skleidžia stiprų kvapą, susitelkę po 6-8 į galvutės pavidalo žiedynus, šakučių viršūnėse. Žydi gegužės mėnesį. Vaisius smulkus, sausas, gelsvai rudas kaulavaisis („uoga“). Gamtoje dauginasi vegetatyviškai, sėklomis rečiau. Augalas nuodingas. Naudojamas homeopatijoje.
Sutinkamas šviesiuose miškuose, pievose Centrinėje, Vakarų, Rytų ir Pietų Europoje ir Mažojoje Azijoje, pakyla 500-2200 m virš jūros lygio. Šviesamėgis, auga lengvuose, sausesniuose, akmenuotuose, vidutinio derlingumo, neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos dirvožemiuose.
Alpinariumuose sudaro tankius, gražius iki 1 m pločio žydinčius rožinius kilimus. Pasodinus prie akmenų gražiai svyra žemyn. Labai šaltomis ir besniegėmis žiemomis gali šiek tiek apšalti.
Kai ilgas ir šiltas ruduo paprastasis žalčialunkis ir alpininis žalčialunkis žydi pakartotinai rugsėjo – spalio mėn. 2013 m. ruduo būtent toks ir buvo. Taigi, pavasarį žydės negausiai.
Žalčialunkius sodinti vaikams neprieinamoje vietoje. Tinka šviesi arba dalinai užpavėsinta ir apsaugota nuo vėjų vieta. Vykdant sodinimo bei priežiūros darbus mūvėti pirštines. Tenka apsispręsti ar įsigyti ? Jei maži vaikai, geriau nesodinti, įsigyti vėliau.
Žalčialunkiai nuostabūs dekoratyviai augalai džiugins nuo ankstyvo pavasario iki liepos mėnesio. Tinkamai parenkant vietą ir prižiūrint nenuvils.
V. Guseva
2014-03-18
