Kaštonų (Aesculus L.) įvairovė
Tai magnolijūnų klasei, Sapindaceae šeimai (seniau - Hippocastanaceae) priklausanti gentis, kurioje priskaičiuojama 13–19 medžių ir krūmų rūšių. Paplitimas: Šiaurės pusrutulis. 6 rūšių tėvynė yra Šiaurės Amerika, 7–13 rūšių sutinkama Europoje ir Azijoje. Taip pat esama ir hibridinių rūšių.
Kas būdinga šioms rūšims? Tai gražūs tiesiais, tvirtais kamienais medžiai. Jiems būdingi stori ūgliai, kurių pumpurų paviršius dervingas ir dažnai lipnus. Lapai priešiniai – išauga priešingose ūglio pusėse, sudėtiniai, labai dideli, siekia iki 40 -50 (65) cm. ilgio ir beveik tiek pat pločio. Tai metančios lapus arba visžalės rūšys. Žiedai dekoratyvūs, 5 vainiklapiai pamatinėje dalyje suaugę ir sudaro vamzdelį, viršūnės laisvos, banguotos. Kvapius žiedus lanko ir apdulkina bitės. Žiedai sutelkti šį stačias piramidės formos šluoteles. Šie žiedynai dekoratyvūs, išauga lapams skleidžiantis arba išsiskleidus.
Vaisiai – didelės beveik rutulio formos dėžutės, kurių epidermis dažniausiai yra su aiškiais dygliais. Kai kurių rūšių vaisiai būna su retais ir neaštriais dygliais, arba jų visai nėra. Vaisiui atsidarius, matyti viena didelė arba dvi mažesnės rudu, žvilgančiu paviršiumi sėklos. Balta juosta ant sėklos, dar vadinamos kaštonu, rodo jos prisijungimo prie kapsulės vietą. Visos kaštonų dalys yra vidutiniškai nuodingos.
Botanikos sodo dendrologinėse kolekcijose yra auginamos šios kaštonų rūšys. Kviečiame susipažinti:
Aesculus x carnea Hayne – Rausvažiedis kaštonas.
Hibridinė rūšis (Aesculus pavia x A. hippocastanum). Lėtai augantis medis, galintis pasiekti 12-21 m aukštį. Laja rutuliška iki plačiai skėtiškos, 7–15 m skersmens. Bet paprastai sutinkami mažesnių išmatavimų medžiai. Lapai žali, sudėtiniai, plaštakiški, sudaryti iš 5 - 7 lapelių, 4 – 15 cm ilgio. Lapeliai kiaušiniškai lancetiški; jų pamatas siaurėjantis; kraštas dantytas ir banguotas; viršūnė trumpai nusmailėjusi. Pagrindinė lapelių gysla ryški, gerai matomos ir plunksniškai išsidėsčiusios šoninės gyslos. Rudenį lapai nėra įspūdingi.
Žiedai rožiniai raudoni, tamsiai raudoni; žydi lapams išsiskleidus, dekoratyvūs, sutelkti į žiedynus – kūgio formos 20 – 30 ilgio šluoteles, kurios išauga ant senesnių šakelių. Apdulkinami bičių. Vaisiai rutuliški, kiaušiniški, 2,5 cm skersmens, rudi. Šalčiams atsparus. Dirvožemiui nereiklus: gerai auga įvairaus derlingumo ir rūgštingumo, bet geriau drenuotoje vidutinio drėgnumo dirvoje. Gali augti saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje. Kolekcijoje auginama nuo 1993 metų. Pasodinta vidutinio drėgnumo dirvoje, saulėtoje vietoje. Augimas lėtas, dažnai po ypatingai šaltų žiemų būdavo pažeistos ūglių viršūnės. Šiuo metu siekia apie 3 m aukštį.
%20-%20Kopija.JPG)
Rausvažiedis kaštonas
Aesculus flava Soland. ex Hope – Geltonžiedis kaštonas (syn. A. octandra Marsch., A. lutea Wangenh.).
Medis iki 20 – 28 (30) m aukščio, kamieno skersmuo gali siekti 0,6–0,9 (2,5) m. Kamienas trumpas, laja apie 12 m pločio, ovalinė arba pailgai ovalinė. Ūgliai stori. Būdinga, jog viršūninis pumpuras yra žymiai stambesnis už šoninius. Jaunų šakelių žievė lygi, šviesiai pilka, senesnių tampa šiurkšti, pleišėjanti. Kamieno žievė pilkai ruda, supleišėjusi plačiomis plokštelėmis. Lapai priešiniai, sudėtiniai, pirštiški, 25 – 40 cm ilgio, sudaryti iš 5 (7) lapelių, atvirkščiai kiaušiniškų arba ovalinių, (7,5) 10–18 (20) cm ilgio, šiurkščiai dantytu pakraščiu, pleištišku pamatu, staiga nusmailėjusia viršūne. Viršutinė lapelių pusė žalia ar tamsiai žalia, plika; apatinė – šviesesnė, jaunų plaukuota, vėliau plika. Lapkotis 9–18 cm ilgio. Rudenį lapai gelsta, vėliau nusidažo oranžine ar geltonai ruda spalva, dekoratyvūs.
Žiedai žalsvai geltoni, geltoni arba geltonai oranžiniai, 2–3 cm ilgio ir 0,7 cm pločio, vamzdiški; kuokeliai trumpesni už vainikėlį; susitelkę į žiedynus - stačias 10–20 cm ilgio retas šluoteles. Žydi gegužės viduryje – birželio mėn. ir yra gerai matomi virš išsiskleidusių lapų. Vaisiai – rutuliškos gelsvos ar šviesiai rusvos dėžutės, 5 – 6 (8) cm skersmens, gumbuotos, lygios, be dyglių; Juose rugsėjo – spalio mėn. subręsta po 1 – 3 rudas žvilgančias sėklas, kurių skersmuo yra 2 - 5 cm.
Tėvynė: JAV rytinė dalis, Apalačių kalnų regionas. Geriau auga saulėtoje vietoje ir nedideliame pavėsyje, vidutinio drėgnumo, bet gerai drenuotoje įvairaus derlingumo dirvoje. VU Botanikos sodo kolekcijoje auga nuo 1978 m. Du jauni sėjinukai perkelti iš botanikos sodo Vingio skyriaus, pasodinti saulėtoje vietoje; dirva drėgna. Per 38 metus užaugo beveik iki 20 m aukščio. Daug metų žydi ir dera. 1990 m. iš surinktų sėklų buvo išauginta kita šios rūšies karta. Medeliai pasodinti VU botanikos sodo senajame parke. Dekoratyvus medis per visą sezoną. Augintinas plačiau.
Geltonžiedis kaštonas
Aesculus glabra Willd. – Glotniavaisis kaštonas. Medis vidutinio dydžio, (10) 18–24 m aukščio. Kamienas apie 0,6 m skersmens. Laja ovalinė su nusvirusiomis šakomis. Jauna žievė yra lygi, šviesiai pilka, senstant tampa tamsiai pilka, ima pleišėti, suformuoja plokšteles. Ūglių viršūniniai pumpurai stambūs, oranžiniai rudi, padengti žvyneliais. Šoniniai pumpurai – žymiai mažesni. Pažeistos šakelės ir lapai skleidžia šiek tiek nemalonų kvapą. Lapai priešiniai, sudėtiniai - pirštiški, sudaryti iš 5 (7) lapelių kurių ilgis 6 (8)–15 cm, plotis 2–6 cm; pamatas pleištiškas, viršūnė nusmailėjusi, lapelio kraštas – pjūkliškas. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, plika, apatinė - šviesesnė, balkšvo atspalvio, nežymiai plaukuota gyslų išsišakojimuose. Rudenį lapai parausta arba įgauna violetinį atspalvį, yra dekoratyvūs. Lapkotis 5–15 cm ilgio.
Žiedai žalsvai gelsvi arba šviesiai gelsvi, 2–3 cm ilgio; kuokeliai ilgesni už vainiklapius; sutelkti į žiedynus – 10 (12)–16 (18) cm ilgio stačias šluoteles, išaugusias ūglių viršūnėse. Žydi kovo - gegužės mėn. Vaisius subrandina žiedynų apatinėje dalyje esantys žiedai, o viršūniniai kuokeliniai - nukrenta. Vaisiai – rutuliškos arba pailgos dygliuotos 4–5 cm skersmens dėžutės, kuriose subręsta po 1–3 rudas sėklas. Vaisiai subręsta rugsėjo – spalio mėn. Sėklas išplatina gyvūnai ir vanduo. Nukritusios ant žemės sėklos natūraliai stratifikuojasi, o pavasarį sudygsta.
Tėvynė: Šiaurės Amerika: JAV rytinė dalis – V. Pensilvanijos, Ohajo, P. Mičigano, Ilinojaus, C. Ajovos, Kanzaso, Oklahomos ir Teksaso valstijos. Tėvynėje savaime auga drėgnose vietose upių pakrantėse ir šlaituose, miškuose kartu su Quercus macrocarpa, Q. muehlenbergii, Fraxinus americana, Celtis occidentalis, Juglans nigra, Prunus serotina, Gleditsia triancanthos, Carya ovata, Ulmus americana Morus rubra, Fagus grandifolia ir kt..
VU Botanikos sodo kolekcijoje nuo 1989 m. auginame Aesculus glabra Willd. var. glabra. Keli medeliai pasodinti senajame parke, o vienas – kolekciniame plote. Rudenų labai įspūdingai atrodo paraudę, regis, liepsnojantys lapai. Verta auginti parkuose, sodybose kaip nereiklų ir dekoratyvų medį.
Glotniavaisis kaštonas
Aesculus hippocastanum L. – Paprastasis kaštonas.
Medis 15–20 (36) m aukščio, stačiu kamienu ir tvirtomis šakomis. Šakų viršūnės svyrančios ir banguotos. Jaunų medžių kamienai lygūs, vyresnių – pleišėjantys. Lapai priešiniai, sudėtiniai – pirštiški. Lapo skersmuo siekia iki 60 cm. Lapkotis 7–20 cm ilgio. Lapą sudaro 5–7 lapeliai, kurių ilgis 13–30 cm. Lapams nukritus, ant šakelių lieka žymė, kur buvo išaugęs lapas.
Žiedai būna balti su raudona dėme vainiklapio viduryje; žydėti pradeda vos lapams prasiskleidus; po 20-50 vnt. sutelkti į stačius ir piramidės formos, 10–30 cm aukščio žiedynus–šluoteles. Apdulkinami bičių. Visame žiedyne paprastai išauga tik 1–5 vaisiai, žaliose ir dygliuotose dėžutėse, kurioms atsidarius matoma viena ar rečiau dvi rudos su balta juosta sėklos. Jos būna 2–4 cm skersmens, žvilgančiu paviršiumi, jas ir vadiname kaštonais. Sunoksta rugsėjo mėn. Sėklos, kaip ir kitos augalo dalys, vartojamos liaudies medicinoje
Tėvynė: Pietryčių Europa: Balkanai, Graikija. Sutinkamas mišriuose miškuose. Plačiai auginamas visoje Europoje iki Švedijos. Tai mėgstamas parkų ir gatvių medis visuose vidutinio klimato juostos miestuose. Gerai auga įvairaus derlingumo ir rūgštingumo, vidutinio drėgnumo dirvose, saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje, atsparus vėjams, išskyrus jūrinį vėją.
Žiedynas laikomas Kijevo, Ukrainos sostinės simboliu. Lengvai išauginamas iš sėklų.
Pastaruoju laiku šią rūšį puola kaštoninės kandys. Tada pažeidžiami medžių lapai, jie praranda dekoratyvumą, paruduoja dar vasarą ir sudžiūva.
VU Botanikos sodo kolekcijoje auginamas nuo 1998 m., sėklos parsivežtos iš Leipalingio parko. Vienas didelis medis, kurio kilmės nežinome auga parko pakraštyje; jis žydi ir dera kasmet.
Paprastasis kaštonas
Aesculus x neglecta Lindl.– Karolininis kaštonas
(A. flava Soland. ex Hope x A. sylvatica Bartr.). Nedidelis medis su šakota rutuliška arba plačiai kūgine iki 8–10 (20) m aukščio ir 6 m pločio laja. Žievė pilka, kamienas supleišėjęs plokštelėmis. Lapai pražanginiai, sudėtiniai, pirštiški, 10 – 15 cm ilgio; sudaryti iš 5 pailgai ovalinių lapelių, kurių pamatas pleištiškas, viršūnė staiga nusmailėjusi, kraštas – dantytas, žali. Pavasarį jauni lapai būna gelsvai rausvi, vėliau – žali, o rudenį parausta. Lapkočiai pavasarį taip pat būna rausvi.
Žiedai žalsvai gelsvi arba geltoni, sutelkti į žiedynus – stačias šluoteles. Žydi gegužės – birželio mėn. Vaisiai – rutuliškos arba šiek tiek suplotos gelsvai rusvos dėžutės, kuriose subręsta po vieną rudą žvilgančią sėklą. Tėvynė: Šiaurės Amerika – JAV pietrytinė dalis: Virginijos ir Floridos valstijos. Šis hibridas buvo aprašytas 1826 m. J. Lindey. Ištvermingas šalčiams. Geriau auga smėlėtose ir žvyruotose bei priemolio, vidutinio drėgnumo ar apydrėgnėse, bet gerai ir drenuotose dirvose, saulėtose vietose ar nedideliame pavėsyje, užuovėjoje. Auga lėtai.
VU Botanikos sodo kolekcijoje auginamas nuo 1978 m. Vienas jaunas sėjinukas perkeltas iš VU Botanikos sodo Vingio padalinio, jis pasodintas kartu su A. flava saulėtoje kolekcinių plotų vietoje. Šiuo metu yra apie 15 – 20 m aukščio, beveik kasmet žydi ir dera. Dekoratyvus medis.
Karolininis kaštonas
Aesculus parviflora Walter – Smulkiažiedis kaštonas. Tai daugiastiebis vasarą žydintis krūmas, paprastai užaugantis iki (1,8) 3–3,6 (5) m aukščio. Laja tanki, šakota, leidžia šaknines atžalas. Lapai priešiniai, žali, sudėtiniai, pirštiški, sudaryti iš 5–7 lapelių, kurių ilgis 12–22 cm ir plotis 5–10 cm. Lapeliai elipsiški, jų pamatas ir viršūnės trumpai nusmailėjusios, lapelio kraštas smulkiai dantytas. Rudenį lapai įgauna bronzinį atspalvį, vėliau pagelsta.
Žiedai balti, sutelkti į stačias, iki 30 cm ilgio cilindro formos šluoteles. Vainiklapiai balti, pamatinė dalis suaugusi ir sudaro vamzdelį, viršūnės laisvos; kuokeliai dukart ilgesni už vainiklapius, apie 3–4 cm ilgio; dulkinės raudonos. Žiedų visuma atrodo labai dekoratyviai. Žydi vasaros viduryje. Vaisiai – kriaušės formos rusvai žalios dėžutės, kuriose subręsta rudos sėklos.
Arealas: Šiaurės Amerika – JAV pietryčiai. Nors gali augti įvairiose dirvose, bet gražesni egzemplioriai būna tie, kurie auga derlinguose, drėgnuose ir gerai drenuotose dirvose, pusiau pavėsyje arba saulėtoje vietoje. Kadangi plinta šakninėmis atžalomis, gali sudaryti sąžalynus. Kol nesusiformuoja šaknų sistema, nepakelia sausų dirvožemių. Tai pasakytina apie jaunus sodinukus. Šalčiams pakantus. Lengvai dauginamas šakninėmis atžalomis ir sėklomis.
Tai tinkama rūšis parkams ir didelėms sodyboms papuošti, ypač tose vietose, kur pusiau pavėsis, derlingas dirvožemis ir pakanka drėgmės.
VU Botanikos sodo kolekcijoje auginamas nuo 1998 m. Sodmuo gautas iš Lenkijos, Krokuvos universiteto botanikos sodo.
Smulkiažiedis kaštonas
Tekstą paruošė: Gintarėlė Jurkevičienė, nuotraukos autorės
2017-02-17
