Rodžersija (Rodgersia)

VU Botanikos sodo žolinių dekoratyvinių augalų grupėje, kolekcijoje, skirtoje pavėsyje ir pusiau pavėsyje augantiems augalams, viena iš svarbiausių yra rodžersijos gentis. Tai augalai, kuriais galima pavėsyje užpildyti dideles erdves, jie ilgaamžiai, turi dekoratyvius lapus. Šiuo metu šios genties augalų auginama 15 pavadinimų.

Rodžersija (Rodgersia) – tai uolaskėlinių (Saxifragaceae Juss.) šeimos daugiametis, šakniastiebinis augalas. Gentyje žinomos 5 rūšys. Lietuvoje šie augalai auginami tik kaip dekoratyviniai augalai gėlynuose ir parkuose. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Lietuvoje dažniausiai auginamos šios rodžersijų rūšys: kaštonlapė rodžersija (Rodgersia aesculifolia Batalin), kiek rečiau ‒ korėjinė rodžersija (Rodgersia podophylla A. Gray), plunksnalapė rodžersija (Rodgersia pinnata Franch.) ir šeivamedinė rodžersija (Rodgersia sambucifolia Hemsl.), bei selekcininkų sukurtos veislės.

Rodžersijos paplitusios Rytų Azijoje: Japonijoje, Korėjoje, Nepale, Tibete, Himalajuose. Auga kalnuotose miškingose vietovėse, uolėtų kalnų šlaituose, alpinėse pievose, palei upelių pakrantes.

Tai daugiametė žolė storu žvynuotu šakniastiebiu. Užauga 60–110 cm aukščio (priklauso nuo rūšies savybių). Žiedynstiebiai ir lapkočiai padengti rudais ar baltais plaukeliais. Lapai stambūs, plaštakiški arba plunksniški, sudaryti iš 3–11 pjūkliškai dantytų lapelių. Vidurvasariu išaugina žiedynus, iškilusius virš lapijos. Žiedai susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus, maždaug 20‒35 cm ilgio. Šoninės šluotelės šakos trumpos, šakų erdvinė padėtis orientuota į viršų. Žieduose neišsivystę vainiklapiai, todėl visos šluotelės spalvą lemia taurėlapių, kuokelių bei mezginės spalva. Taurėlapiai 5, žiede gali būti nuo 2 iki 10 kuokelių (priklauso nuo rūšies). Rūšių ir veislių žydėjimas prasideda birželį, liepą ir rugpjūtį, žydi maždaug apie 25 dienas. Vaisius – dvilizdė arba trilizdė dėžutė.

Rodžersijos geriausiai auga pusiau paunksmėje po medžiais, drėgname, puveningame dirvožemyje, be to, puikiai toleruoja pusiau ūksmingas ir ūksmingas vietas. Mėgsta, kad žemė būtų drėgna, tačiau nepakenčia užsistovėjusio pavasarinio vandens. Šie augalai sunkiai ištveria saulėkaitą, todėl auginant saulėtose vietose yra gausiai laistomi. Vietą parinkti vertėtų atsakingai, nes augalas ilgaamžis ir prireiks ne vienerių metų, kad jis suvešėtų. Gražiai atrodo šalia vandens telkinių.

Priežiūra minimali – svarbu aplink augalą supurenti žemę, nuravėti piktžolės, laistyti reikia retai, tik sausrų metu. Optimaliomis sąlygomis rodžersijos suformuos tankią koloniją, todėl priežiūra taps dar minimalesnė. Augalai ilgaamžiai, vienoje vietoje gali augti iki 15 metų ir ilgiau. Rodžersijos prisitaikiusios augti miškingose vietovėse, todėl prieš žiemą derėtų apiberti lapais, nes senesnių augalų šakniastiebiai iškyla į žemės paviršių ir gali nušalti, jei pasitaikytų besniegė žiema.

Dažniausiai šie augalai dauginami dalijant kerą. Šakniastiebis gan tvirtas, todėl dalinti reikėtų aštriu peiliu. Tai daroma anksti pavasarį, kol dar neišsprogo lapai, arba ankstyvą rudenį, tačiau persodinus ir kerą padalijus rudenį rodžersijas reikia rūpestingai pridengti, kad jos žiemą neiššaltų. Galima dauginti ir sėklomis. Jos labai smulkios – 6000 sėklų sveria 1 gramą. Sėklos sėjamos kovą–balandį į dėžutes, po to persodinama į lysves ar inspektus. Į nuolatinę vietą augalai sodinami tik po 4 metų, o sužydi po 5–6 metų.

Grybelinės ligos augalus pažeidžia retai. Ligoms gydyti reikėtų naudoti Lietuoje registruotus preparatus. Pagrindiniai kenkėjai yra sraigės, šliužai. Nukenčia augalų dekoratyvumas, nes pažeidžiami lapai.

Šių augalų žiedynai nėra labai išvaizdūs, tad jie dažniausiai auginami dėl lapų. Lapai dideli, išraiškingos tekstūros, o stiebai tvirti, gali siekti 1 metro aukštį. Esant stipriems vėjams stiebai neišgula, vėjas gali nebent padraskyti lapus. Pavasarį atželiantys lapai nusidažo bronzos ar vario spalvomis, o kai kurių veislių tokia lapija išlieka ir lapams bręstant.

Rudenį lapai gali nusidažyti gražiais rudo vario, bronzos atspalviais. Nužydėję žiedynai taip pat turi dekoratyvinę vertę. Gėlynuose palikti peržydėję žiedynai per visą žiemą atrodys originaliai ir puošniai, ypač apsnigti. Be to, puikiai tiks, jei mėgstate natūralumą ir žavitės vadinamos olandiškos bangos stiliaus gėlynais.

Rodžersijos – tai tipiškas natūralistinio apželdinimo elementas, kuris madingas visame pasaulyje.

Augalas ne tiktai yra nereiklus, atsparus ir ilgaamžis. Šios genties augalai turi gydomųjų savybių ir plačiai naudojami kinų tradicinėje medicinoje, vaistinių preparatų gamyboje. Tiriami biologiškai aktyvūs junginiai šiuose augaluose ateityje žada jų platesnį panaudojimą, gaminant papildus ar vaistus nuo oksidacinio streso, hiperurikemijos. Pavyzdžiui, kaštonlapės rodžersijos šaknų preparatas naudojamos piktybinėms opoms gydyti. Šeivamedinės rodžersijos šakniastiebių miltelius naudoja leukemijai ir gerklės vėžiui gydyti, o ekstraktai naudojami citotoksininiams vaistams, skirtiems gydyti vėžį.

Kaštonlapė rodžersija (Rodgersia aesculifolia Batalin)

Daugiametis, šakniastiebinis augalas. Užauga 100‒110 cm aukščio. Žiedynstiebiai ir lapkočiai apaugę rudais plaukeliais. Lapai stambūs, sudėtiniai, plaštakiški iki 30 cm skersmens. Lapų skiautės pleištiškos formos, kraštas pjūkliškai dantytas. Žiedai susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus, maždaug 20‒35 cm ilgio. Šoninės šluotelės šakos trumpos, šakų erdvinė padėtis į viršų. Žieduose neišsivystę vainiklapiai, todėl visos šluotelės spalvą lemia taurėlapių, kuokelių bei mezginės spalva (šiuo atveju rausvai balta). Žydi birželį‒liepą, apie 30 dienų. Šios rūšies rodžersija išsiskiria iš kitų rūšių sodresniais ir žalesniais lapais.

Kaštonlapės rodžersijos var. henrici (Rodgersia aesculifolia var. henrici) 'Spitzentänzerin'

Išsiskiria puriais kremiškais baltais žiedynais ir užauga iki 130 cm aukščio ir 80 cm pločio.

Korėjinė rodžersija (Rodgersia podophylla A.Gray)

Daugiametis, šakniastiebinis augalas. Užauga 100 cm aukščio. Žiedynstiebiai ir lapkočiai apaugę baltais plaukeliais. Lapai stambūs, odiški, sudėtiniai, plaštakiški, sudaryti iš 5–7 skiaučių, kurios pleištiškos formos, o jų galai stipriai karpyti (nuo 3–5 įkirpimų), primenantys anties pėdą, iki 30 cm skersmens, lapalakščio kraštas pjūkliškai dantytas. Pavasarį jauni lapai būna bronzinių atspalvių, bręstant – rusvai žali ir galiausiai tamsiai žali, o rudenį nusidažo bronzos atspalviais. Žiedai susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus, maždaug iki 35 cm ilgio, piramidės formos. Šoninės šluotelės šakos trumpos, šakų erdvinė padėtis į viršų. Žieduose neišsivystę vainiklapiai, todėl visos šluotelės spalvą lemia taurėlapių, kuokelių bei mezginės spalva – kremiškai balta. Taurėlapiai ir mezginė po apvaisinimo pažaliuoja. Žydi birželį‒liepą, apie 30 dienų. Ši rodžersija yra labiau jautri tiesioginiams saulės spinduliams, pasekmė – lapalaščio krašto džiūvimas.

Rodžersijos veislės:

Korėjinė rodžersija (Rodgersia podophylla) 'Rotlaub'

Pavasarį lapai tamsiai raudoni, vėliau raudonai žali, jie išsilaiko visą sezoną. Žiedynas – plati, trumpa, kremiškai balta šluotelė. Užauga iki 1 metro aukščio.

Korėjinė rodžersija (Rodgersia podophylla) 'Smaragd'

Tai pusiau žemaūgė veislė su sodriai žaliais lapais, jau be bronzinių atspalvių. Žiedynas – plati, trumpa, balta šluotelė. Užauga iki 70 cm aukščio.

Šeivamedinė rodžersija (Rodgersia sambucifolia) 'Rotstiel'

Tai daugiametis, šakniastiebinis augalas, mažiausia iš visų rodžersijų, kuri užauga iki 60 cm aukščio, su žiedynu gali siekti apie 90 cm. Žiedynstiebiai ir lapkočiai raudonos spalvos, apaugę baltais plaukeliais. Lapai sudėtiniai, neporiniai plunksniški, sudaryti iš 9–11 lapelių.

Lapeliai (vieno iš sudėtinio lapo) pleištiškos formos, lapalakščio kraštas pjūkliškai dantytas. Pavasarį jauni lapai būna bronziniai, vėliau žali, tik lapalakščio pakraštyje matyti bronziniai tonai. Žiedai susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus, maždaug iki 35 cm ilgio, piramidės formos.

Šoninės šluotelės šakos trumpos, šakų erdvinė padėtis į viršų. Žieduose neišsivystę vainiklapiai, todėl visos šluotelės spalvą lemia taurėlapių, kuokelių bei mezginės spalva – balta. Žiedynas žydėjimo pradžioje rožinės spalvos, vėliau pasidaro kreminis, o žydėjimo pabaigoje tampa raudonas. Žydi birželį‒liepą, apie 30 dienų.

Plunksnalapė rodžersija (Rodgersia pinnata Franch.) natūraliai auga sausose žolėtose vietose, todėl būtent šios grupės rodžersijos geriau nei kitos toleruoja saulėtas vietas. Nužydėję žiedynai labai dekoratyvūs, net ir žiemą išlieka raudonai rudos spalvos. Jos veislės:

Plunksnalapė rodžersija (Rodgersia pinnata) 'Die Schone'

Daugiametis, šakniastiebinis augalas. Užauga iki 60 cm aukščio, kartu su žiedynu augalo aukštis siekia 1 metrą. Žiedynstiebiai ir lapkočiai raudonos spalvos, apaugę baltais plaukeliais. Lapai sudėtiniai, neporiniai plunksniški, sudaryti iš 6–9 lapelių, kurie pleištiškos formos, lapalakščio kraštas pjūkliškai dantytas.

Lapeliai bekočiai, apatinėje dalyje išsidėstę rečiau, viršutinėje – vienas šalia kito. Pavasarį jauni lapai būna raudonai bronziniai, po to rusvai žali. Rudenį lapai tampa bronzinių atspalvių. Žiedai susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus, maždaug iki 25 cm ilgio, piramidės formos. Šoninės šluotelės šakos trumpos, šakų erdvinė padėtis orientuota į viršų. Žieduose neišsivystę vainiklapiai, todėl visos šluotelės spalvą lemia taurėlapių, kuokelių bei mezginės spalva – tamsiai rožinė spalva. Žiedynas žydėjimo pradžioje yra tamsios rožinės spalvos, žydėjimo pabaigoje tampa raudonai rožinis. Žydi birželį‒liepą, apie 25 dienas.

Plunksnalapė rodžersija (Rodgersia pinnata) 'Elegans'

Šios veislės žiedynstiebiai ir lapkočiai yra raudonos spalvos, lapai rusvai žalio atspalvio, žiedynas šviesiai rausvas. Užauga 70–80 cm aukščio.

Plunksnalapė rodžersija (Rodgersia pinnata) 'Chocolate Wing'

Tai veislė, kurios lapai pavasarį būna tamsiai rudi su violetinės spalvos atspalviu, vėliau lapai pašviesėja, tampa žaliai rusvi. Žiedynas rausvai raudonas. Užauga 80 cm aukščio, augalas su žiedynu siekia apie 1 metrą.

Plunksnalapė rodžersija (Rodgersia pinnata) 'Hercules'

Pavasarį lapai atželia šviesios bronzos spalvos, vėliau lapai tampa tamsiai žali. Šios veislės taurėlapiai raudoni, o mezginė baltos spalva. Užauga apie 80 cm aukščio, su žiedynu siekia 1 metrą.