Vynmedžių kolekcija

Vynmedžiai (Vitis L.) – tai vynmedinių (Vitaceae L.) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 70 rūšių, savaime augančių Šiaurės pusrutulio vidutinėje ir subtropikų zonose. Virš 40 rūšių auga Azijoje, apie 30 – Šiaurės Amerikoje ir 1 – tikrasis vynmedis Vitis vinifera L. – Europoje. Vynmedžiai – lapus metančios lianos, kurios retai būna visžalės. Prie atramų tvirtinasi ūsais. Žievė rudos spalvos, susiskaido į juostinius pluoštus. Lapai paprasti ištisiniai arba skiautėti, rečiau – sudėtiniai plunksniški. Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, penkianariai, smulkūs, žalsvi arba žalsvai gelsvi, susitelkę šluotelėse. Vaisius – uoga su 2–4 kriaušės formos sėklomis.

Vynmedžiai – viena seniausių ir dažniausių kultivuojamųjų kultūrų pasaulyje. Senosios veislės sukurtos iš V. vinifera, bet jos nelabai atsparios šalčiui, ligoms bei kenkėjams. Nuo XIX a. veislės kuriamos iš kitų vynmedžio rūšių arba kryžminant skirtingas rūšis. Vynmedis gyvena dešimtmečius. Nuolat prižiūrimas derėti gali 60–80 metų, o kartais produktyvus amžius siekia 100–150 metų.

Stambūs vynuogynai auginami daugelyje šalių tarp 34º–52º šiaurės ir 20º–40º pietų platumos. Mėgėjiškoje sodininkystėje vynmedžiai auginami gerokai atšiauresnėse sąlygose. Sukurta tūkstančiai įvairių vynmedžių veislių. Vynuogynų plotai užima milijonus hektarų.

VU Botanikos sode vynmedžių kolekcijos kaupimo tikslas – surinkti vertingas lietuviškas veisles ir hibridus, kurie atspindėtų Lietuvoje vykdytą vynmedžių selekcijos istoriją ir pasiekimus. Kolekcijoje siekiama sukaupti geriausius Lietuvos selekcininkų hibridų pavyzdžius, pasižyminčius skirtingomis ūkinėmis bei biologinėmis savybėmis. Taip pat kolekcijoje kaupiamos užsieninės kilmės veislės, kurios gali žiemoti nedengiamos ir pasižymėtų skaniomis uogomis, derlingumu, atsparumu grybinėms ligoms.

Pirmosios žinios apie vynmedžių auginimą Lietuvoje randamos Vilniaus universiteto prof. Žano Emanuelio Žilibero „Lietuvos floroje“ 1781–1782 m. XVIII–XIX a. jie buvo auginami vienuolynuose ir dvaruose: XVIII a. Lietuvoje buvo 23 vienuolijos su 339 vynuogynais. 1931 m. vynmedžiai buvo pradėti introdukuoti ir tirti VDU Kauno botanikos sode. Plačiau sodybose ir soduose vynmedžiai paplito tik XX a. antroje pusėje. Didelį vynmedžių auginimo ir selekcijos populiarinimo darbą Lietuvoje atliko selekcininkai mėgėjai Antanas Gailiūnas (1918–2004) ir Bronius Gaigalas (1946–2013). VU Botanikos sodo istorijoje augalų ir sėklų sąrašuose vynmedžių genties augalai paminėti 1782 m. – Vitis vinifera L., 1821 m. – Vitis labrusca L., 1824 m. – Vitis vulpina L. Vynmedžių kolekciją VU Botanikos sode pradėta rinkti 1986 m. Šiuo metu kolekcijoje auga 69 veislės, iš kurių 53 – lietuviškos ir 15 – užsieninės kilmės.

		*Vynmedis (Vitis* L.) 'Varduva'** Lapus metanti liana, kuri prie atramos tvirtinasi ūsais. Jaunų ūglių viršūnėlės žalios, bambliai ir tarpubambliai rausvi arba raudoni. Jauni lapeliai su vario spalvos dėmėmis, suaugusių lapų viršutinė pusė žalia, lapų skiaučių mažiau nei 7. Vaisiai – uogos, sutelktos į mažas, tankias, cilindriškas-konusines kekes, kurių kai kurios turi vieną sparną. Kekės kotelis trumpas, žalias, su rausvais dryželiais. Uogos vid. dydžio, apvalios, šiek tiek suplotos, gelsvai žalios, stora, tvirta odele, gleivėtu minkštimu, su 3–4 sėklom, saldžios, gero skonio, turinčios 'Izabela' veislei būdingą aromatą, prinoksta IX vid. Veislė derlinga, gana atspari netikrajai miltligei, atspari šalčiams, A. Gailiūno gauta, kryžminant 'Dvietes Zila' x 'Rizomat'+'Fioletovyj Rannij'+'Zarevoj'+'Žemčug Saba'+'Kišmiš Čiornyj'.
		*Vynmedis (Vitis* L.) 'Retenė'** Lapus metanti liana, kuri prie atramos tvirtinasi ūsais. Jaunų ūglių viršūnėlės, bambliai ir tarpubambliai rausvi arba raudoni. Jauni lapeliai žali, suaugusių lapų viršutinė pusė žalia, turi mažiau kaip 7 skiautes. Vaisiai – uogos, sutelktos į mažas vid. tankumo arba purias, cilindriškas-konusines su vienu sparnu kekes. Kekės kotelis trumpas, raudonai violetinis. Uogos vidutinio dydžio, apvalios, auksiškai žalios, gausiai nusėtos raudonais taškeliais, sultingai trapiu arba mėsingu minkštimu, su 2–4 sėklom, plona tvirta odele su plona vaškine apnaša, saldžios arba saldžiarūgštės, gaivinančios, gero skonio, prinoksta IX pr. Veislė desertinė, negausiai deranti, vidutiniškai atspari netikrajai miltligei ir šalčiams, gauta A. Gailiūno, kryžminant 'Dvietes Zila' x 'Rizomat'+'Fioletovyj Rannij'+'Zarevoj'+'Žemčug Saba'+'Kišmiš Čiornyj'.
		*Vynmedis (Vitis* L.) 'Reliance'** Lapus metanti augi liana, kuri prie atramos tvirtinasi ūsais. Vaisiai – uogos, sutelktos į vid. dydžio ir tankumo kekes (vienos masė apie 300 g). Uogos besėklės, vidutinio stambumo (uogos masė 2–3 g), apvalios, rausvos, sultingos, saldžios, malonaus skonio, prinoksta IX pr. Veislė labai ankstyva, besėklė, labai derlinga, atspari grybinėms ligoms ir šalčiams, sukurta JAV, kryžminant 'Ontario' x 'Suffolk Red'.
		*Vynmedis (Vitis* L.) 'Alwood'** Lapus metanti augi liana, kuri prie atramos tvirtinasi ūsais. Vaisiai – uogos, sutelktos į vidutinio dydžio cilindriškas, vidutinio tankumo arba purias kekes (vienos masė 400–500 g). Uogos vidutinio dydžio, apvalios, raudonos spalvos, gana tvirta odele su vaškine apnaša, sultingai trapiu arba sultingai mėsingu minkštimu, saldžios, gaivinančios, žemuogių aromato, labai gero skonio, prinoksta IX vid.–pab. Veislė labai derlinga, universalios vyninės paskirties, atspari šalčiui, pakankamai atspari grybinėms ligoms, sukurta 1969 m. Virdžinijoje, JAV, kryžminant 'Fredonia' x 'Athens'.