2020 m. VU Botanikos sode Kairėnuose pradėta formuoti nauja vasarą žydinčių žolinių dekoratyvinių augalų kolekcija. Planuojama sukaupti dekoratyviausius vasarą žydinčius žolinius daugiamečius augalus, reikalaujančius minimalios priežiūros. Kolekcija skirta supažindinti lankytojus su šių augalų įvairove, priežiūros ypatumais, tarpusavio derinimu formuojant gėlynus ir puošiant aplinką. Numatoma eksponuoti daugiau nei dvidešimties genčių augalus.
 |
Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris L.) Daugiametis žolinis augalas 30—80 cm aukčio, 10—40 cm pločio. Stiebai statūs, plaukuoti arba pliki. Pamatiniai lapai dukart trilapiai, turi ilgus plonus lapkočius, lapeliai apskriti, plaukuoti. Žiedai pentinuoti, susitelkę viršūninėse retokose kekėse, būna mėlynos, violetinės, rečiau rausvos ar baltos spalvų. Žydi birželį, liepą. Po žydėjimo, nupjovus stiebus, dažnai pražysta antrą kartą vasaros pabaigoje. Lietuvoje savaiminė rūšis, auga pietryčių sausuose ir pusiau drėgnuose šlaituose, pamiškėse, pievose. Dauginimas sėklomis, kurios pasėjamos pavasarį. Vėliau jauni augalai praretinami, paliekant tarp jų 25 cm atstumą. Galima savisėja. Augalas išlieka dekoratyvus iki 5 metų. Vėliau kerą reikėtų atnaujinti, padalinus jį pavasarį, lapams besiskleidžiant. Mėgsta dalinį pavėsį, nereiklus, tačiau vešlesnis užauga derlingoje dirvoje. Nuodingas. Auginamas darželiuose, gėlynuose kaip dekoratyvus arba vaistinis augalas. |
|
 |
Didžiažiedė rusmenė (Digitalis thapsi L.) Daugiametis žolinis šakniastiebinis augalas. Užauga 30–90 cm aukščio. Stiebas stačias, nešakotas, jo apatinė dalis plika, viršutinė – apaugusi liaukiniais plaukeliais. Lapai pailgi ar atvirkščiai kiaušiniški, lapalakščių kraštas pjūkliškas. Turi šakniastiebį, apaugusį kuokštinėmis šaknimis. Žiedai vienašalėje kekėje. Vainikėlis vamzdiškai varpiškas, 3–6 cm ilgio, šviesiai rausvas, jo vidinė pusė rudai taškuota. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Sėklos subręsta vaisiuose–dėžutėse. Auga saulėtose ir pusiau pavėsingose vietose. Mėgsta trąšias lengvesnes, vidutinio drėgnumo dirvas. Nemėgsta užmirkimo. Dauginama sėklomis, kurios sėjamos gegužės–birželio mėnesiais ir užberiamos labai plonu sluoksniu smulkiai persijoto smėlio. Išdygę daigai rugpjūčio mėn. pikuojami ir sodinami į nuolatinę vietą 40–50 cm atstumu vienas nuo kito. Nuodingas. Auginamas darželiuose, gėlynuose kaip dekoratyvus arba vaistinis augalas. |
|
 |
Aukštoji piliarožė (Alcea rosea L.) Dvimetis žolinis augalas. Užauga 80–250 cm aukščio. Stiebai briaunoti, plaukuoti, statūs. Apatiniai lapai stambūs, iki 15 cm skersmens, plaštakiškai skiautėti, plaukuoti, pjūkliškai dantytais kraštais. Lapkotis ilgas. Pirmais gyvenimo metais augalas suformuoja lapų rozetę, antrais – 2–3 žydinčius stiebus, ant kurių lapai yra išsidėstę pražangiai. Žiedai taisyklingi, penkianariai, surinkti į paprastos varpos formos žiedyną, po (15) 20–60 vnt. Įvairiaspalviai, nuo balto ir rausvo iki tamsiai raudono arba purpurinio atspalvių. Vainikėlis stambus, varpelio formos, iki 10 cm skersmens. Žydi antroje vasaros pusėje, rugsėjį. Kryžmadulkiai augalai. Mėgsta vidutinio drėgnumo ir sausesnes dirvas. Šviesomėgės. Dauginama sėklomis, kurios sėjamos gegužės–birželio mėnesiais į atvirą gruntą. Vėliau daigai pikuojami. Sodinimo atstumas – 30–40 cm. Nemėgsta gausaus laistymo. Geriausia auginti užuovėjoje arba šalia atramų, kadangi gali lūžti nuo stipraus vėjo ar lietaus. Išraiškingas augalas, tinkantis kompoziciniams gėlių akcentams sodose, parkuose. |
|
 |
Šluotelinis flioksas (Phlox paniculata)
|
