Erikinių šeimos augalų, tinkamų auginti Lietuvos sąlygomis, kolekcija

Erikinių augalų šeimai (Ericacea) priskiriamos 124 gentys su daugiau kaip 4 tūkstančiais rūšių. Tai žoliniai augalai, krūmokšniai, krūmai ar net medžiai, paplitę visame pasaulyje. Šeima pasižymi didele morfologinių požymių įvairove, bet visas gentis vienija prisitaikymas augti rūgščiuose ir dažniausiai skurdžiuose dirvožemiuose, gebėjimas sudaryti specifinę erikoidinę mikorizę. Erikinių šeimoje daug ypač vertingų dekoratyvinių (rododendrai (Rhododendron L.), erikos (Erica L.), viržiai (Calluna Salisb.) ir maistinių (šilauogė, bruknė, spanguolė (Vaccinium L.)) kultūrų. Didelė dalis šios šeimos augalų pasižymi vaistinėmis savybėmis arba yra nuodingi.

VU Botanikos sode siekiama surinkti visas erikinių šeimos gentis, galinčias augti Lietuvos klimato sąlygomis, pristatyti lankytojams kuo didesnę morfologinių požymių įvairovę, dekoratyviąsias šių augalų savybes. Taip pat siekiama atrinkti tinkamiausias auginti rododendrų, erikų, viržių, pjerių veisles.

Europoje dar XVII a. viduryje prie namų pradėti sodinti iš Alpių kilę rododendrai, tačiau tikras rododendrų bumas prasidėjo po šimto metų, kai buvo atvežtos pirmosios rūšys iš Tolimųjų Rytų ir Šiaurės Amerikos. Lietuvoje erikiniai augalai dėl specifinių augimo sąlygų ir kitų priežasčių liko labai retai auginami iki pat XX a. antrosios pusės, ir nors VU Botanikos sode bandymų auginti rododendrus ir erikas būta nuo pat sodo įkūrimo 1781 m., bet kolekcija kryptingai pradėta rinkti tik 1991 m. Dabar sode auga iš viso šiaurės pusrutulio surinktos beveik trys dešimtys genčių, virš pusantro šimto rūšių ir apie 400 veislių erikinių augalų. Didžiausią kolekcijos dalį sudaro rododendrai – virš 100 rūšių ir virš 200 veislių.

Kolekcijoje stengiamasi atspindėti visą platų šeimos morfologinių požymių spektrą. Nuo ilgaamžių 3–4 metrus siekiančių krūmų iki sprindžio aukščio krūmokšnių, kiliminių ar miniatiūrinių alpinių augalų. Didelė dalis kolekcijos augalų yra visžaliai, kiti prieš numesdami lapus pasipuošia įspūdingomis rudeninėmis spalvomis. Lapų dydis svyruoja nuo vos kelių milimetrų iki 20 cm. Dauguma genčių sėklas subrandina mažai pastebimose dėžutėse, tačiau keletas sunokina uogas ar netikrąsias uogas, pasižyminčias spalvų įvairove: baltos, raudonos, mėlynos, juodos. Ir žinoma didžiulė žiedų spalvų ir formų įvairovė. Vienus mažiausių žiedų turi viržiai ir erikos, tačiau žiedų gausa lemia, kad šių augalų žydėjimas yra vienas įspūdingiausių kolekcijoje. Žiedų ir žiedynų dydžiu, spalvų ir formų įvairove nepralenkiami yra rododendrai. Erikinių augalų žydėjimas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos.

		*Korėjinis rododendras (Rhododendron schlippenbachii* Maxim.)** Vasaržalis stačiašakis, tvirtas, 1–4 m aukščio krūmas. Tankus ir kompaktiškas, laja beveik rutuliška. Žievė pilkšvai gelsva. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, nevienodo dydžio, jų išsidėstymas išskirtinis ir labai dekoratyvus – rozetėmis po 5–7 šakelių galuose. Rudenį nusidažo ryškiomis spalvomis. Žiedai susitelkę po 3–6, plačiai piltuviški, dideli, šviesiai rausvi, kartais balti, žydi lapams skleidžiantis. Ši rūšis, tituluojama viena gražiausių tarp visų rododendrų, kilusi iš Korėjos pusiasalio ir Mandžiūrijos kalnuotų retmiškių.
		*Šliaužiančioji bruknuolė (Gaultheria procumbens* L.)** Visžalis šakniastiebiais plintantis krūmokšnis. Kylantys nešakoti stiebai pasiekia 10–15 cm aukštį. Lapai elipsiški, iki 5 cm ilgio, tamsiai žali, odiški, blizgūs. Žiemą įgauna rausvą atspalvį. Nedideli balti ąsotėlio formos žiedai mažai pastebimi, bet augalas ypač vertinamas dėl raudonų, uogas primenančių vaisių (sultingu apyvaisiu apgaubta dėžutė), kurie prinoksta vasaros pabaigoje ir išsilaiko iki kitos vasaros. Vaisiai valgomi, bet turi specifinį kamparo kvapą. Šis dekoratyvus kiliminis augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos rytinės pakrantės miškų. Visos augalo dalys turtingos eterinių aliejų, naudojamos liaudies medicinoje ir maisto pramonėje.
		*Rododendras (Rhododendron) 'Homebush'* Vasaržalis retašakis krūmas, per 20 metų pasiekiantis 2 m aukštį ir apie 1,5 m plotį. Šviesiai žali elipsiški lapai rudenį nusidažo ryškiomis spalvomis. Gegužės pabaigoje skleidžiasi intensyvios rausvos spalvos žiedai. Jie nedideli, pusiau pilnaviduriai ir po 14–16 susitelkę į kompaktiškus, idealiai apvalius žiedynus. Veislė išvesta dar 1925 m. Anglijoje (autorius A. Waterer) ir iki šiol išlieka viena populiariausių azalijų; yra pelniusi ne vieną apdovanojimą.
		*Svyrančioji leukotoja (Leucothoe fontanesiana* (Steud.) Sleumer)** Visžalis krūmas ilgais, mažai šakotais stiebais, išlinkstančiais iki žemės. Retai viršija 1 m aukštį, bet gali išsidriekti 2 m ar daugiau į plotį ir plisti šakninėmis atžalomis. Lapai pailgai elipsiški, smailiaviršūniai, storoki, odiški, blizgūs. Rudenį įgauna tamsiai raudoną atspalvį. Vasaros pradžioje krūmas apsipila tankiomis kekėmis smulkių, kreminio baltumo žiedų. Kilęs iš Šiaurės Amerikos pietrytinės pakrantės miškų, plačiai auginamas dėl visžalės lapijos ir dekoratyvios formos, išvesta nemažai veislių.
		*Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia* L.)** Visžalis, tankius pagalvės formos kupstus formuojantis krūmokšnis. Stiebai kylantys, gausiai lapuoti, iki 30 cm aukščio. Veislė išskirtinė savo dekoratyvia lapija: beveik bekočių, linijiškų lapų siaurumo įspūdį dar sustiprina žemyn užsirietę jų kraštai. Viršutinė pusė odiška, su ryškiu gyslų raštu, melsvai žalia, kiek blizgi, apatinė – kontrastingai balsva. Vėlyvą pavasarį gausiai pražysta rausvais rutuliškais žiedeliais. Nuodinga.