Klevai – tai vasaržaliai (retai visžaliai) medžiai arba krūmai. Pasaulyje priskaičiuojama apie 150 klevų rūšių, kurios daugiausiai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Afrikoje, Eurazijoje ir Azijos vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje savaime auga tik viena rūšis, tai paprastasis klevas (Acer platanoides L.). Kitos 40 Lietuvoje sutinkamų rūšių yra introdukuotos. Kasmet pasaulyje išvedama šimtai dekoratyvių klevų veislių, kurios išsiskiria lapų spalva, neretai ir žiedų spalva. Daugiausiai pasaulyje išvedama japoninio (Acer japonicum Thunb.) ir plaštakiškojo (Acer palmatum Thumb.) klevo veislių, kurios turi ryškiaspalvius ir dekoratyvių formų lapus ne tik rudenį, bet ir vasarą.
VU Botanikos sode siekiama sukurti tinkamiausių Lietuvoje auginti klevų kolekciją. Atrenkamos labiausiai prisitaikiusios Lietuvos sąlygomis augti klevų rūšys ir veislės. Veislės atrenkamos pagal jų dekoratyvines savybes, kurios labiausiai reprezentuoja klevų dekoratyvinių požymių įvairovę.
Svetimžemių klevų istorija Europoje prasidėjo 1663 m. Pirmą kartą jie buvo aprašyti kaip cukrui išgauti indėnų naudojami augalai, kurie turi ir kitų panaudojimo būdų: vaistams nuo kosulio, muilo ir dažų gamybai, ir pan. Amerikos keliautojai jau 1536 m. buvo atradę šį medį, tačiau laikė jį labai dideliu riešutmedžiu. Į Lietuvą klevas atkeliavo XVIII a. VU Botanikos sode kolekcija pradėta kaupti 1949 m. Pirmieji kolekcijos augalai (rūšys) buvo auginami iš sėklų. Šiuo metu sode priskaičiuojama jau 23 rūšių, varietetų ir 8 veislių klevų.
Klevų kolekcijai atrenkamos geriausiai atlaikantys žiemos šalčius klevai, kurios gali augti 4–6 šalčio atsparumo zonoje. Taip pat stengiamasi parinkti skirtingas lajų formas turinčius atstovus. Dar vienas atrankos kriterijus yra klevų lapų spalva. Veislių, o kartais ir rūšių lapai vegetacijos metu gali būti nuo žalių iki labai margų ir ryškių atspalvių. Jie gali būti raudoni, geltoni, oranžiniai ar dvispalviai. Šiuolaikinės klevų veislės ir tam tikros rūšys išsiskiria ir lapų forma. Dažniausiai klevų lapai paprasti ištisiniai ar paprasti skiautėti, tačiau yra rūšių turinčių ir sudėtinę lapų formą.
 |
Paprastasis klevas (Acer platanoides) 'Crimson King' Vasaržalis iki 30 m aukščio ir apie 1 m pločio medis ovališka laja. Lapai plaštakiški, skiautėti, lygiakraščiai, sodriai pupuriniai, kiek žvilgantys. Žydi rausvais žiedais gegužės–balandžio mėn. skleidžiantis lapams. |
|
 |
Paprastasis klevas (Acer platanoides) 'Globosum' Vasaržalis, 1,5–5 m aukčio (priklauso nuo skiepijimo aukščio) medis iki 1,5 m pločio rutuliška laja. Lapai plaštakiškai skiautėti, dažniausiai su 5–7 skiautėmis, nusmailėję, lygiakraščiai, žali. |
|
 |
Platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus L.) Vasaržalis, iki 15–35 m aukščio ir apie 2 m skersmens medis. Laja plačiai ovališka. Lapai dažniausiai penkiaskiaučiai, 8–10 cm ilgio ir 7–16 cm pločio, šiek tiek raukšlėtu ryškiai žaliu viršumi ir melsvai žalia, kiek plaukuota apačia. Lapo skiautės būna smailios ir dantytos. Žydi gegužės mėn. šviesiai gelsvos spalvos žiedais. Žiedyno ilgis nuo 6 iki 16 cm. Sparnavaisiai apie 5 cm ilgio susijungę stačiu kampu, prinoksta rugsėjo arba spalio mėn. |
|
 |
Lamstinis klevas (Acer cissifolium K. Koch) Vasaržalis, iki 12 m aukščio medis. Lapai sudėtiniai trilapiai, žali. Jauni lapai iš abiejų pusių pagysliais plaukuoti, vėliau plaukuota tik apatinė pusė. Žydi gegužės mėn. žalsvais žiedais susitelkusiais į kekes. Sparnavaisiai apie 3 cm ilgio, sujungti 60 laipsnių kampu. |
