Warning: count(): Parameter must be an array or an object that implements Countable in /w3/lt.vu.www1004/www/modules/LISE/LISE.module.php on line 758 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 374 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 380 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 374 Deprecated: Function create_function() is deprecated in /w3/lt.vu.www1004/www/lib/html_entity_decode_php4.php on line 380 Jurginų kolekcija - VU Botanikos sodas

Vilniaus universitetas

MENIU

Jurginų kolekcija

Jurginų gentis (Dahlia Cav.) priskiriama astrinių šeimai (Asteraceae). Tai – daugiamečiai žoliniai šakniagumbiniai augalai su stačiais arba šliaužiančiais šakotais stiebais. Lapai priešiniai, plunksniškai suskaldyti, dažniausiai žali, rečiau – purpurinio atspalvio. Žiedynai gali būti nuo 2 iki 40 cm skersmens, ilgakočiai, sudaryti iš vamzdiškų ir liežuviškų žiedų, įvairiaspalviai. Jurginai kilę iš Centrinės Amerikos ir yra priskiriami aukštikalnių platumų augalams. Jų žydėjimas prasideda rudenį, kai dienos trumpėja, o naktys vėsta.

VU Botanikos sode sukaupta daugiau nei 300 jurginų veislių. Lankytojus siekiama supažindinti su jurginų spalvų bei formų įvairove, pritaikymu puošiant aplinką. Šiuo metu pasaulyje aprašyta apie 42 jurginų gentys.

Nuo 1969 m. iki šių dienų Britanijos Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) oficialiame Tarptautiniame jurginų pavadinimų registre užregistravo daugiau kaip 57 000 jurginų veislių. Leidinys kasmet atnaujinamas ir papildomas.

Pirmą kartą Europoje jurginų sėklos buvo pasėtos 1787 metais, Madrido botanikos sode. Lotynišką pavadinimą Dahlia gentis gavo švedų botaniko Andreas Dahl garbei.

Manoma, kad jurginai į Lietuvą pateko 1812–1814 metais iš Rusijos. Vėliau šios gėlės išplito ir tapo mėgstamomis darželiuose, gėlynuose bei namų kiemuose. Laikui bėgant Lietuvoje buvo sukurta daug vietinių veislių.

VU Botanikos sode Jurginų kolekcija sudaroma parenkant veisles pagal jų požymių kombinacijas – žiedyno formą ir spalvą.

Pagal spalvas jurginai skirstomi į 16 grupių, tarp kurių nėra tik mėlynos ir žalios atspalvių. Pagal žiedyno formą jurginai skirstomi į 12 pagrindinių grupių:

IŠSAMUS KOLEKCIJOS PRISTATYMAS (ATSISIŲSTI)

Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) 'Orija' 

Daugiametis šakniagumbinis augalas.
Keras status, tvirtas, kompaktiškas.
Stiebai tuščiaviduriai, šakoti, trapūs. Aukštis – iki 80 cm.
Lapai priešiniai, stambūs, sudėtiniai, neporiniai plunksniški.
Graižas ryškios rožinės spalvos, vainiklapių galai – balkšvi, kiek įkirpti per vidurį. Priskiriamas dekoratyvinių žiedynų formų grupei. Žydi nuo VII pr.  iki IX vid. (iki pirmųjų šalnų).
Vaisius –  plokščias, pailgas, pilkšvai rudas lukštavaisis.

Autorius – Arūnas Balsevičius.

 

 

Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) 'Tsuki-Yorine-Shisha'

Daugiametis šakniagumbinis augalas. Keras kompaktiškas.
Stiebai tuščiaviduriai, šakoti, trapūs. Aukštis – iki 100 cm.
Lapai priešiniai, vidutinio dydžio, sudėtiniai, neporiniai plunksniški.
Graižas baltos spalvos, 10–15 cm skersmens.
Priskiriamas skeltažiedžių žiedynų formų grupei.
Žydi nuo VII pr.  iki IX vid. (iki pirmųjų šalnų).
Vaisius – plokščias, pailgas, pilkšvai rudas lukštavaisis.

Autorius – Kumagai (Japonija), 1953 m.

 

 

 

Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) 'Meška Slapukė'

Daugiametis šakniagumbinis augalas.
Keras status, tvirtas, kompaktiškas.
Stiebai tuščiaviduriai, šakoti, trapūs. Aukštis – iki 70 cm.
Lapai priešiniai, stambūs, sudėtiniai neporiniai plunksniški.
Graižas tamsios purpurinės spalvos. Priskiriamas dekoratyvinių netaisyklingųjų žiedynų formų grupei. Žydi nuo VII pr.  iki IX vid. (iki pirmųjų šalnų).
Vaisius – plokščias, pailgas, pilkšvai rudas lukštavaisis.

Autorius – Arūnas Balsevičius

 

 

 

Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) 'La Gioconda' 

Daugiametis šakniagumbinis augalas.
Auga iki 100 cm. Keras status, tvirtas, kompaktiškas.
Stiebai tuščiaviduriai, šakotai, trapūs.
Lapai priešiniai, stambūs, sudėtiniai neporiniai plunksniški.
Graižo išorinės eilės vainiklapiai raudonos ugninės, o vidinės – geltonos spalvos. Graižo skersmuo – 5–8 cm. Priskiriamas apykaklinių žiedynų formų grupei. Žydi nuo VII pr.  iki IX vid. (iki pirmųjų šalnų).
Vaisius – plokščias, pailgas, pilkšvai rudas lukštavaisis.

Autorius – Mayer-Gmelin (Niderlandų karalystė), 1943 m.