Melsvės (Hosta) – vienos įspūdingiausių pavėsingų želdynų daugiamečių lapinių augalų: nereiklios, ilgaamžės, vienoje vietoje gali augti daugiau nei 10 metų, išlaikydamos puikų kero habitą, puošnią lapiją. Vardą šiai genčiai 1812 m. suteikė austrų botanikas L. Trattinnick austrų gydytojo, chemiko ir botaniko N.T. Host (1761-1834) garbei. Beje, senesniuose genties aprašymuose minimas ir kitas šios genties vardas 'Funkia', 1817 m. ją taip pavadino vokiečių botanikas K. Sprengel, siekdamas įamžinti H. Funk atminimą. Šiuo metu melsvė (Hosta Tratt.) priskiriama smidrinių (Asparagaceae) šeimai. Gentyje 22 rūšys, paplitusios Rytų Azijos vidutinio klimato zonoje (Japonija, Kinija, Korėja, Tolimieji Rytai). Kai kurios melsvės, anksčiau apibūdintos kaip rūšys, dabar laikomos veislėmis, pvz., 'Decorata', 'Fortunei' ir kt.
VU Botanikos sode siekiama sukaupti melsvių kolekciją, atspindinčią genties biologinę įvairovę ir selekcijos raidos pasiekimus.
Melsvės Rytų Azijos šalyse šimtmečiais buvo auginamos soduose. Kinų rašytiniuose šaltiniuose jos minimos jau nuo 206 m. pr. Kr. Beje, Azijos šalyse žydrosios melsvės ūgliai ir jauni lapai valgomi. Manoma, kad Europoje šie augalai pradėti kultivuoti XVIII-XIX a. Išlikusiuose Stepono Batoro universiteto Botanikos sodo (dabart. VU BS Vingio skyrius) augalų sąrašuose, kuriuos sudarė sodo inspektoriaus 1919-1936 m. pareigas ėjęs K. Proszinskis, nurodyta, jog Sistematiniame skyriuje augintos šios melsvės: Funkia elegans Spr., Funkia minor Spr., Funkia ovata Spr., Funkia sieboldii Sims. ir Funkia tenuifolia Spr.
Kryžminant įvairių rūšių melsves, taip pat atrankos būdu išvesta tūkstančiai veislių, kurios skiriasi ne tik kerų dydžiu ar žiedų formomis, spalvomis, aromatais, bet ypač lapų formų, tekstūros ir atspalvių įvairove. Melsvių registrą koordinuoja Amerikos melsvių draugija (American Hosta Society). Melsvės klasifikuojamos pagal dydį (5 sekcijos, kur I – gigantiškos, užaugančios virš 72 cm, o V – miniatiūrinės, užaugančios iki 15 cm) ir spalvą (8 klasės).
Pagal lapų spalvą melsvės grupuojamos į 8 klases:
1 – Veislės žaliais lapais.
2 – Veislės mėlynais lapais.
3 – Veislės geltonais lapais.
4 – Veislės su baltais lapų apvadais:
4a) lapo centrinė dalis gelsva, ar baltai išmarginta;
4b) lapo centrinė dalis įvairių žalios ir mėlynos spalvos atspalvių.
5 – Veislės su geltonais lapų apvadais:
5a) lapo centrinė dalis balta, ar geltonai išmarginta;
6 – Veislės su žaliais ar mėlynais lapų apvadais:
6a) lapo centrinė dalis gelsva, ar baltai išmarginta;
6b) lapo centrinė dalis nuo žalio atspalvio iki mėlyno (tačiau skiriasi nuo apvado).
7 – Veislės dryžuotais ar margais lapais.
8 – Kitų atspalvių melsvės.
1996 m. Amerikos melsvių augintojų asociacija (American Hosta Growers Association (AHGA) įsteigė „Metų melsvės“ apdovanojimą (Hosta of the Year). Kiekvienais metais išrenkama tik viena veislė, kuriai suteikiama ši nominacija. Veislėms apdovanojimus suteikia ir Jungtinės Karalystės Karališkoji sodininkų draugija (Royal Horticultural Society (RHS). VU Botanikos sode kolekcijoje siekiama sukaupti ne tik skirtingų klasifikacinių grupių veisles, bet ir gavusias apdovanojimus.
 |
Melsvė (Hosta) 'Sagae' (II-5b) Autorius: E. Hagiwara, įregistruota: K. Watanabe/AHS, 1987 Keras didelis (80–90 cm). Lapai dvispalviai, matiniai, pilkai žali su gelsvu apvadu. Jų paviršius banguotas. Žiedai alyviškai balsvi. 2000 m. pelniusi metų melsvės (AHGA) ir RHS apdovanojimus. |
|
 |
Melsvė (Hosta) 'Francee' (III-4b) Įregistruota: M. Klopping & AHS, 1986. Keras tankus, vidutinio dydžio, iki 50 cm aukščio. Lapai vidutinio dydžio, dvispalviai: žali su baltais apvadais. Lapų paviršius grublėtas. Žiedynstiebis aukštesnis už lapiją (60–65 cm). Viena vėliausiai pražystančių veislių. Žiedai blankiai alyviški. 'Fortunei' sportas. Veislė, pelniusi RHS apdovanojimą. |
|
 |
Melsvė (Hosta) 'Paradigm' (II-6b) Autorius: W. West, 1999. Keras didelis. Lapai dvispalviai, tonuojantys: centre šviesiai žali, su tamsiai žaliais apvadais. Jų paviršius gofruotas. Žiedynas tankus, žiedai balsvai alyviniai. 'Abiqua Recluse' sportas. 2007 m. pelniusi metų melsvės (AHGA) apdovanojimą. |
|
 |
Gyslotinė melsvė (Hosta plantaginea) (III-1) Savaime auga Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje. Viena kvapiausių melsvių rūšių. Keras iki 70 cm aukščio. Lapai žvilgantys, šviesiai žali, širdiškai ovalūs. Žiedai balti, stambūs (iki 5 cm skersmens). Rūšis pelniusi RHS apdovanojimą. |
