Vynmedžiai (Vitis L.) – tai vynmedinių (Vitaceae L.) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 70 rūšių, savaime augančių Šiaurės pusrutulio vidutinėje ir subtropikų zonose. Virš 40 rūšių auga Azijoje, apie 30 – Šiaurės Amerikoje ir 1 – tikrasis vynmedis Vitis vinifera L. – Europoje. Vynmedžiai – lapus metančios lianos, kurios retai būna visžalės. Prie atramų tvirtinasi ūsais. Žievė rudos spalvos, susiskaido į juostinius pluoštus. Lapai paprasti ištisiniai arba skiautėti, rečiau – sudėtiniai plunksniški. Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, penkianariai, smulkūs, žalsvi arba žalsvai gelsvi, susitelkę šluotelėse. Vaisius – uoga su 2–4 kriaušės formos sėklomis.
Vynmedžiai – viena seniausių ir dažniausių kultivuojamųjų kultūrų pasaulyje. Senosios veislės sukurtos iš V. vinifera, bet jos nelabai atsparios šalčiui, ligoms bei kenkėjams. Nuo XIX a. veislės kuriamos iš kitų vynmedžio rūšių arba kryžminant skirtingas rūšis. Vynmedis gyvena dešimtmečius. Nuolat prižiūrimas derėti gali 60–80 metų, o kartais produktyvus amžius siekia 100–150 metų.
Stambūs vynuogynai auginami daugelyje šalių tarp 34º–52º šiaurės ir 20º–40º pietų platumos. Mėgėjiškoje sodininkystėje vynmedžiai auginami gerokai atšiauresnėse sąlygose. Sukurta tūkstančiai įvairių vynmedžių veislių. Vynuogynų plotai užima milijonus hektarų.
VU Botanikos sode vynmedžių kolekcijos kaupimo tikslas – surinkti vertingas lietuviškas veisles ir hibridus, kurie atspindėtų Lietuvoje vykdytą vynmedžių selekcijos istoriją ir pasiekimus. Kolekcijoje siekiama sukaupti geriausius Lietuvos selekcininkų hibridų pavyzdžius, pasižyminčius skirtingomis ūkinėmis bei biologinėmis savybėmis. Taip pat kolekcijoje kaupiamos užsieninės kilmės veislės, kurios gali žiemoti nedengiamos ir pasižymėtų skaniomis uogomis, derlingumu, atsparumu grybinėms ligoms.
Pirmosios žinios apie vynmedžių auginimą Lietuvoje randamos Vilniaus universiteto prof. Žano Emanuelio Žilibero „Lietuvos floroje“ 1781–1782 m. XVIII–XIX a. jie buvo auginami vienuolynuose ir dvaruose: XVIII a. Lietuvoje buvo 23 vienuolijos su 339 vynuogynais. 1931 m. vynmedžiai buvo pradėti introdukuoti ir tirti VDU Kauno botanikos sode. Plačiau sodybose ir soduose vynmedžiai paplito tik XX a. antroje pusėje. Didelį vynmedžių auginimo ir selekcijos populiarinimo darbą Lietuvoje atliko selekcininkai mėgėjai Antanas Gailiūnas (1918–2004) ir Bronius Gaigalas (1946–2013). VU Botanikos sodo istorijoje augalų ir sėklų sąrašuose vynmedžių genties augalai paminėti 1782 m. – Vitis vinifera L., 1821 m. – Vitis labrusca L., 1824 m. – Vitis vulpina L. Vynmedžių kolekciją VU Botanikos sode pradėta rinkti 1986 m. Šiuo metu kolekcijoje auga 69 veislės, iš kurių 53 – lietuviškos ir 15 – užsieninės kilmės.
 |
Vynmedis (Vitis) 'Varduva' Vasaržalė vidutinio augumo liana, kuri prie atramos tvirtinasi ūsais. Lapai triskiaučiai, vidurinė skiautė ilgesnė už šonines, lapo išpjova prie kotelio – pusiau atvira. Kekės trumpos, cilindriškai kūgiškos, vidutinio tankumo, kai kurios su vienu sparnu. Kekės kotelis neilgas, žalias, su rausvais dryželiais. Uogos vidutinio dydžio, apvalainos, gelsvai žalios. Odelė tvirta, stora. Minkštimas gleivėtas, labai gero saldaus skonio, su 3–4 sėklomis. Uogos sunoksta IX vid. Dera labai gausiai. Vynmedis atsparus šalčiams ir gana atsparus netikrajai miltligei. Veislė įrašyta į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Autorius – A.Gailiūnas |
|
 |
Vynmedis (Vitis) 'Raudė 2' Vasaržalė nelabai augi liana, kuri prie atramos tvirtinasi ūseliais. Lapai triskiaučiai, išpjova prie kotelio – gana uždara. Kekės labai trumpos, vidutinio tankumo, cilindrinės, kartais su vienu sparnu. Kekės kotelis labai trumpas. Uogos vidutinio dydžio, rutuliškos, tamsiai mėlynos ar juodos. Minkštimas – mėsingas, sultingas, gero skonio, su 2–3 sėklomis. Uogos prinoksta IX pr. Dera labai gausiai. Vynmedis vidutiniškai atsparus šalčiams ir netikrajai miltligei. Veislė įrašyta į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Autorius – A.Gailiūnas |
|
 |
Vynmedis (Vitis) ‘Nr. 216' Vasaržalė vidutinio augumo liana, kuri prie atramos tvirtinasi ūsais. Kekės vidutinio dydžio, cilindriškos, retos. Kekės kotelis neilgas, vidutinio storio, rausvas. Uogos vidutinio dydžio, apvalainos, rausvos spalvos. Odelė plona. Minkštimas sultingas, gero skonio, kiek aitrokas. Besėklė. Uogos sunoksta IX pab.–X pr. Dera vidutiniškai. Vynmedis atsparus šalčiams. Hibridas įrašytas į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Autorius – A.Gailiūnas |
|
 |
Gauruotasis vynmedis (Vitis labrusca) 'Reliance'
Lapai labai dideli, tamsiai žali, beveik ištisiniai, plaukuota apatine puse. Kekės trumpos, kūgiškos, retos, su 1–2 sparnais. Uogos vidutinio dydžio, ovalios, rausvos su pilku atspalviu. Odelė plona, lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Minkštimas sultingas, saldus. Besėklė. Uogos sunoksta IX pr.–vid. Dera gausiai ir reguliariai. Veislė labai atspari ligoms ir šalčiams. Sukurta JAV, kryžminant 'Ontario' x 'Suffolk Red'. |
