Šis tvenkinys yra į pietus nuo 12-ojo tvenkinio, taip pat netoli Informacinio centro. Akivaizdu, jog jis yra aukščiau, nes vandens perteklius nubėga žemyn. Kokios augalų rūšys auga šiame tvenkinyje ir jo pakrantėse?
Pirmiausia čia galima pamatyti žaliuojančius aukštus plokščiais linijiškais lapais plačialapius švendrus (Typha latifolia). Tai greitai auganti ir plintanti rūšis. Taip pat rūšys, kaip ir 1-ojo tvenkinio (prie administracinio pastato) pakrantėse: liekninis viksvameldis (Scirpus sylvaticus), šiurkščioji viksva (Carex pseudocyperus). Šen bei ten galima pamatyti ir kėstąjį vikšrį (Juncus effusus). Būtent čia galima pamatyti augančią nuodingąją nuokaną (Cicuta virosa).
Labai įdomu, kaip šylant vandeniui, pavasarį buvęs santykinai švarus vanduo, ima ir apsidengia žalia skraiste. Kas gi plūduriuoja vandens paviršiuje, ką vėjo sukeltos bangelės nešioja tai į vieną pusę, tai į kitą? Tai – mažoji plūdena (Lemna minor). Šis augalas - tai 1-2-3 suaugę plokšti stiebeliai, labai panašūs į lapelius, kurių kiekvienas turi šaknelę vandenyje. Tik žiemoja nusileidusi ant dugno. Puikus maistas vandens paukščiams. Beje, gali pasisekti pamatyti, kaip tvenkinių gyventojos antys pietauja, maitinasi būtent šiais augalais.
Dar viena labai įdomi vandens augalų rūšis, čia sutinkama, yra standžialapė kurklė (Batrachium circinatum). Tai vėdryninių šeimos rūšis, kuri tik baltus žiedus iškelia į vandens paviršių, o stiebai lieka po vandeniu. Žydi birželio – liepos mėn. Ją geriausia stebėti nuo rytinės pakrantės.
Pietrytiniame pakraštyje, netoli kranto galima gėrėtis vandens lelijomis. Tiesa, jos yra pasodintos. O pratako įtekėjimo vietoje galima matyti paprastąją vilkakoję (Lycopus europaeus), karklaviją (Solanum dulcamara), pelkinę purieną (Caltha palustris) ir kt.
Nors tvenkinys mažas, bet žolinė įvairovė didelė. Labai įdomu tyrinėti. Daugiau rūšių – sąraše.
Sąrašas sudarytas 2017-06-30 ir 2017-07-24
Alismataceae Vent. – Dumblialaiškiniai
Alisma plantago-aquatica L. – Gyslotinis dumblialaiškis
Apiaceae Lindl. – Salieriniai
Aegopodium podagraria L. – Paprastoji garšva
Chaerophyllum aromaticum - Kvapusis gurgždis
Cicuta virosa L. – Nuodingoji nuokana
Peucedanum oreoselinum (L.) Moench - Šilinis saliavas
Nuodingoji nuokana (Cicuta virosa L.)
Araceae Juss. (įtraukta į šią šeimą ir Lemnaceae S.F. Gray) – Plūdeniniai
Lemna minor L. – Mažoji plūdena
Asteraceae Bercht. & J.Presl – Astriniai (Graižažiedžiai)
Achillea millefolium L. – Paprastoji kraujažolė
Cirsium oleraceum (L.) Scop. - Gelsvalapė usnis
Crepis paludosa (L.) Moench – Pelkinė kreisvė
Pilosella officinarum F. W.Schulz et Sch. Bip. (syn. Hieracium pilosella L.) – Vienagraižė vanagė
Senecio jacobaea L. – Pievinė žilė
Tragopogon pratensis L. – Pievinis pūtelis
Tussilago farfara L. - Ankstyvasis šalpusnis
Brassicaceae Burnett – Bastutiniai
Cardamine amara L. - Karčioji kartenė
Caryophyllaceae Juss. – Gvazdikiniai
Myosoton aquaticum (L.) Moench - Vandeninis pastenis
Cyperaceae Juss. – Viksvuoliniai
Carex acutiformis Ehrh. – Pelkinė viksva
Carex pseudocyperus L. – Šiurkščioji viksva
Eleocharis uniglumis (Link.) Schult. - Pievinis duonis
Scirpus sylvaticus L. – Liekninis viksvameldis
Equisetaceae – Asiūkliniai
Equisetum arvense L. – Dirvinis asiūklis
Equisetum pratenseEhrh. – Asiūklinis ožkabarzdis
Fabaceae Lindl. – Pupiniai (Ankštiniai)
Vicia sepium L. – Patvorinis vikis
Trifolium pratense L. – Raudonasis dobilas
Trifolium repens L. – Baltasis dobilas
Geraniaceae Juss. – Snaputiniai
Geranium palustre L. – Pelkinis snaputis
Iridaceae Juss. – Vilkdalginiai
Iris pseudacorus L. – Geltonasis vilkdalgis
Juncaceae Juss.- Vikšriniai
Juncus effusus L. – Kėstasis vikšris
Lamiaceae Martinov – Notreliniai
Glechoma hederacea L. - Šliaužiančioji tramažolė
Lycopus europaeus L. – Paprastoji vilkakojė
Scutellaria galericulata L. - Pelkinė kalpokė
Onagraceae Juss. – Nakvišiniai
Epilobium hirsutum L. – Plaukuotoji ožkarožė
Epilobium parviflorum Schreb. – Smulkiažiedė ožkarožė
Plantaginaceae Juss. – Gyslotiniai
Plantago lanceolata L. – Siauralapis gyslotis
Veronica anagallis-aquatica L. – Šaltininė veronika
Veronica beccabunga L.–Upelinė veronika
Veronica chamaedrys L. –Paprastoji veronika
Poaceae Barnhart – Migliniai
Anthoxanthum odoratum L. - Kvapioji gardūnytė
Bromus hordeaceus L. – Švelnioji dirsė
Dactilis glomerata L. – Paprastoji šunažolė
Festuca pratensis Huds. – Tikrasis eraičinas
Glyceria fluitans (L.)R.Br. – Paprastoji monažolė
Helictotrichon pubescens (Huds.)Pilg – Gauruotoji poavižė
Poa palustris L. – Pelkinė miglė
Polygonaceae Juss. – Rūgtiniai
Persicaria amphibia (L.) Gray f. terrestreLeyss. (syn. Polygonum amphibium (L.) Gray) – Būdmainis rūgtis
Rumex acetosa L. - Valgomoji rūgštynė
Rumex crispus L. – Rauktalapė rūgštynė
Potamogetonaceae Rchb. – Plūdiniai
Potamogeton natans L. - Plūduriuojančioji plūdė
Potamogeton perfoliatus L. - Permautalapė plūdė
Primulaceae Batsch ex Borkh. – Raktažoliniai
Lysimachia thyrsiflora L. (Syn. Naumburgia thyrsiflora (L.) Rchb) - Puokštinė poraistė
Lysimachia vulgaris L. – Paprastoji šilingė
Ranunculaceae Juss. – Vėdryniniai
Batrachium circinatum (Sibth.) Spach - Standžialapė kurklė
Caltha palustris L. – Pelkinė puriena
Ficaria verna Huds. (syn. Ranunculus ficaria L.) – Pavasarinis švitriešis
Ranunculus acris L. – Aitrusis vėdrynas
Ranunculus repens L. – Šliaužiantysis vėdrynas
Rosaceae Juss. - Erškėtiniai
Filipendula ulmaria (L.) Maxim. – Pelkinė vingiorykštė
Potentilla anserina L. – Žąsinė sidabražolė
Potentilla argentea L. – Tikroji sidabražolė
Solanaceae Juss. – Bulviniai
Solanum dulcamara L. –Karklavijas
Typhaceae Juss. – Švendriniai
Sparganium emersum L. - Paprastasis šiurpis
Sparganium erectum L. – Šakotasis šiurpis
Typha latifolia L. - Plačialapis švendras
Plačialapis švendras (Typha latifolia L.) ir mažoji plūdena (Lemna minor L.)
Paprastasis šiurpis (Sparganium emersum L.)
Urticaceae Juss. – Dilgėliniai
Urtica dioica L. – Didžioji dilgėlė
Beje, kaip matyti iš sąrašo, dalis augalų nepriklauso vandens telkinių pakrančių florai. Čia taip pat įtrauktos rūšys, kurios auga gana plačiame vakarinės pakrantės ruože – iki gruntinio keliuko.
Taigi, nieko nuostabaus, kad čia galima matyti žąsinę sidabražolę (Potentilla anserina), valgomąją rūgštynę (Rumex acetosa), kvapiąją gardūnytę (Anthoxanthum odoratum), švelniąją dirsę (Bromus hordeaceus), paprastąją šunažolę (Dactilis glomerata) ir kt.
Gintarėlė Jurkevičienė
2017-11-16
